Teigiamas aplinkosaugos balansas
„Rockwool“ izoliacija yra vienas iš nedaugelio pramonės produktų, kurie padeda sutaupyti daugiau energijos negu patys reikalauja. Per 50 metų tipiškas „Rockwool“ izoliacijos gaminys gali padėti sutaupyti per 100 kartų daugiau pirminės energijos negu buvo suvartota jam pagaminti, transportuoti ir sunaikinti. Mūsų namams ir darbovietėms šildyti sudeginama mažiau iškastinio kuro, todėl į atmosferą išmetama mažiau teršalų: CO2, SO2, NOx.
Energijos balansas į teigiamą pusę pakrypsta praėjus tik 5 mėnesiams po izoliacijos sumontavimo. Jei produktas naudojamas šilumos vamzdžiams izoliuoti, energija gali atsipirkti mažiau nei per 24 valandas: investuotos energijos energetinė grąža yra daugiau negu dešimt tūkstančių kartų didesnė.
Energijos atsipirkimas yra daugiau negu šimteriopas. Šis gyvavimo ciklo įvertinimas atitinka ISO 14000 serijos kokybės standartus, šį įvertinimą kruopščiai patikrino trečioji šalis ir peržvelgė ekspertai.
Klimato kaita ir „Rockwool“ įtaka
Gyvybė Žemėje yra priklausoma nuo temperatūros intervalo pasikeitimo jau vos keliais laipsniais. Kiekvienais metais pastebime, kad net ir neženklūs planetos temperatūros pokyčiai turi drastiškų pasekmių mūsų klimatui ir gyvenimo sąlygoms.
Sudegindami pernelyg daug iškastinio kuro, į orą išmetame didžiulį CO2 kiekį. Kai ore yra didelis CO2 kiekis, iš Žemės kylanti šiluma sulaikoma atmosferoje, todėl didėja šiltnamio efektas ir visuotinis atšilimas. Prie visuotinio atšilimo prisideda ir tokios dujos kaip N2O, CH4 bei fluoro dujos. Per pastarąjį dešimtmetį pasiekta keletas nerimą keliančių vidutinės pasaulio temperatūros rekordų. Rekordų, nepasiektų per visą temperatūros registravimo laikotarpį.
Remiantis Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) duomenimis, manoma, kad per kitą šimtmetį vidutinė pasaulio temperatūra pakils 1–5°C. Visuotinis atšilimas reiškia ypatingas oro sąlygas: didesnė vėtrų, potvynių, karščio bangų ir derlingos žemės virtimo dykuma rizika. Sparčiai tirpsta ir traukiasi ledynai bei žemyninis ledas. Salos atsidurs po vandeniu. Kituose regionuose dėl visuotinio atšilimo didėja maliarijos arealai.
Norint, kad vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų „tik“ 2°C, į atmosferą išmetamą CO2 kiekį iki 2050 metų būtina sumažinti 60–80 %. Jei klimatas dar šiltės, pasekmės gali būti katastrofiškos.
„Rockwool“ izoliacija yra vienas svarbiausių CO2 kiekį mažinančių veiksnių. 250 mm storio „Rockwool“ palėpių izoliacijos gaminį eksploatuojant pastate Danijoje 50 metų, į orą išmetamas 162 kartus mažesnis CO2 kiekis nei tas, kuris išmetamas šio produkto gamybos, transportavimo ir sunaikinimo metu. CO2 kiekio balansas pakrypsta į teigiamą pusę praėjus 4 mėnesiams po izoliacijos įrengimo.
Vien tik per šiuos metus parduotas „Rockwool“ izoliacijos kiekis per 50 metų į atmosferą patenkančio CO2 kiekį padės sumažinti 100 mln. tonų.
Gyvavimo ciklo įvertinimas
Naujojo nuodugnaus gyvavimo ciklo įvertinimo duomenys rodo, kad izoliacija yra svarbi tvarioji technologija.
Kaip jau buvo minėta, tipiškas „Rockwool“ izoliacijos gaminys gali padėti sutaupyti per 100 kartų daugiau energijos negu yra sunaudojama šiam produktui pagaminti, transportuoti ir sunaikinti. Be to, iškastinio kuro sutaupymas padeda mažinti visuotinį atšilimą, rūgščiojo lietaus kiekį ir smogą. Sutaupymo (+18 093 MJ), kurį davė gaminio naudojimas, ir emisijos / suvartojimo (–140,2 MJ), patirto gaminant vieną kvadratinį metrą 250 mm storio palėpėms skirto gaminio, kuris paskui buvo sumontuotas Danijoje ir eksploatuotas 50 metų, gyvavimo ciklo įvertinimas (šaltinis: Force Technology / dk-Teknik).
Aplinkai naudinga visų rūšių izoliacija, nes taupo energiją ir taip padeda sumažinti oro taršą dėl deginamo iškastinio kuro. Pastatai suvartoja daug energijos, Europos Sąjungoje jiems suvartojama daugiau negu 40 % visos energijos. Vidutinio Europos Sąjungos namų ūkio suvartojamos energijos didžiąją dalį sudaro šildymas (68 %). Taigi izoliacija yra pagrindinė energijos taupymo ir tvariosios plėtros technologija. Tačiau kiek izoliacija yra „žaliasis" produktas? Ar visos izoliacinės medžiagos yra vienodos? Gal vienos yra „žalesnės“ negu kitos?
Perdirbimas: ne atliekos, o vertingas žaliavos
Gamyboje naudojame vulkaninę diabazo uolieną, kurios Žemėje nestinga, jos randama dideliais kiekiais ir daugelyje regionų. Kasmet planetos ugnikalnių ir plokščių tektonikos procesų metu susiformuoja 38 tūkstančius kartų daugiau uolienos negu sunaudojama „Rockwool“ akmens vatai gaminti. O Žemė turi ribotus išteklius. Surasti tinkamą vietą naujiems sąvartynams tampa vis sunkiau ir tai nebepopuliarus sprendimas, kai gyventojų tankumas šiandien toks didelis. Taigi, „Rockwool Group“ nusprendė investuoti dideles sumas į perdirbimą.
Bendrovės pakartotinio kitų pramonės šakų liekamųjų produktų naudojimo projektas yra finansiškai remiamas pagal ES programą LIFE.
Pakartotinis vertingų žaliavų naudojimas.„Rockwool“ produktų gamybai naudojamoje lydymo krosnyje temperatūra pasiekia daugiau nei +1500º C, o tai idealiai tinka, kad gamtines žaliavas (pavyzdžiui, uolieną ir kurą) būtų galima pakeisti panašios cheminės sudėties atliekomis. Šiandien „Rockwool Group“ vertingomis žaliavomis paverčia 300 000 tonų atliekų. Ši pramoninė simbiozė naudinga aplinkai, mūsų pramonės partneriams ir „Rockwool“ ekonomikai.
Nuo 2001 metų santykinė nauda iš kitų pramonės šakų medžiagų atliekų padidėjo 5 %, o tai yra gerai.
Tačiau 2004-aisiais priešingai, nepaisant didžiausio iki tol pakartotinai naudoto atliekų kiekio, santykinė nauda vienam produkcijos vienetui sumažėjo 8 %.
Sumažėjo į sąvartyną išvežamų atliekų.Pagal „Rockwool Group“ vidinę perdirbimo sistemą, akmens vatos atliekos ir kitų pramonės šakų medžiagų likučiai yra supresuojami į pakartotinio naudojimo briketus, kurie yra lydomi ir vėl perdirbami į akmens vatą.
Jau daug metų investuojame nemažas sumas į perdirbimo įrenginius ir šiandien pakartotinai naudojame tris ketvirtadalius bendrovės akmens vatos. Jau negrįžtamai praėjo tie laikai, kai teritorijoje riogsojo kalnai akmens vatos atliekų.
Įdiegus bendrovės pakartotinio perdirbimo technologijas naujai įsigytose gamyklose, atliekų kiekiai gerokai sumažėjo. Jeigu lygintume su 2001 metais, į sąvartyną išvežama 13 % mažiau atliekų, o nuo 2002 metų šis skaičius tapo dar įspūdingesnis – 38 %. Akmens vatos atliekos naudojamos ir kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, kaip žaliava plytoms gaminti.
Buvo atlikta daugybė tyrimų dėl druskų, kurie patvirtino, kad akmens vatos apdirbimo atliekas ir naudotus gaminius galima be jokių problemų laikyti įprastuose mineralinių atliekų sąvartynuose su mažu organinių medžiagų kiekiu.
ES programa LIFE ir Rockwool
Mineralinės vatos gamyba paprastai reikalauja daug iškastinio kuro ir gamtinių žaliavų, tuo tarpu gyventojai pagamina daug buitinių ir pramoninių atliekų. Bendrovė „Rockwool Group“ yra įsipareigojusi naudoti vis daugiau atliekų ir jomis pakeisti gamtines žaliavas bei ribotus iškastinio kuro šaltinius.
ES parama.Bendrovė „Rockwool Group“ ėmėsi projekto „Atliekų ir nuotekų perdirbimas ir simbiozė akmens vatos gamyboje“ (LIFE05 ENV/DK/000158), kad pakartotinai panaudotų kitų pramonės šalių produktų likučius. Ši mūsų iniciatyva yra remiama finansiškai pagal ES programą LIFE. Šios programos dalies „LIFE-Environment“, pagal kurią ES remia aplinkosaugą, tikslas yra įgyvendinant bendro finansavimo demonstracinius projektus sukurti naujoviškus metodus.
Projekto tikslai. Šio bendrovės „Rockwool“ projekto tikslas yra imti plačiau taikyti turimas technologijas antrinių žaliavų panaudojimui akmens vatos gamyboje. Norime įtraukti daugiau atliekų rūšių ir jomis pakeisti kuo didesnį gamtinių medžiagų kiekį. Projektu siekiama įrodyti antrinių degimo produktų ir vandens valymo atliekų naudingumą. Tai turėtų padėti akmens vatos gamyklose pradėti naudoti vietoje pagamintas medžiagų atliekas ir iš dalies pakeisti jomis dabartinius energijos šaltinius, tokius kaip koksas, elektra ir gamtinės dujos.
- Į sąvartynus bus išvežama mažiau atliekų.
- Bus sunaudojama mažiau natūralios kilmės išteklių (uolienos ir anglies).
- Bus suvartojama mažiau energijos karjerams eksploatuoti, koksui gaminti, transportuoti ir šlakui lydyti. Be to, atliekoms lydyti dažnai reikia mažiau energijos negu natūraliai uolienai lydyti.
- Organinių liekanų (kai kurių iš jų kenksmingų) deginimas lydymo / deginimo proceso metu paverčiant jas nenuodingais CO2 ir H2O junginiais.
Sauga, sauga ir dar kartą sauga. Prieš suteikiant leidimą medžiagų atliekas naudoti „Rockwool“ gamybos procese, turi būti įvykdyti ir dokumentais pagrįsti trys svarbūs reikalavimai:
- Jokiu būdu negalima rizikuoti darbo vietos sauga.
- Neturi nukentėti aplinka ir vietos bendruomenė.
- Produkto kokybė turi išlikti gera.
