Brangiai kainuojantys gaisrai
Kiekvienais metais gaisrai nusineša tūkstančius gyvybių. Ir kainuoja milijardus eurų. Didelis gaisras gali sukelti net įmonės bankrotą. Jei ugnis sunaikina istoriškai vertingą pastatą, itin svarbius duomenis ar šeimos fotografijas, tokios netekties neįmanoma kompensuoti pinigais. Net draudimas nuo gaisro niekada nepakeis ugnyje žuvusių apdraustųjų. Gaisrai visuomet sukelia užterštumą. Dūmai, atliekos ir vanduo, panaudotas gaisrui gesinti, yra pilni toksinų, pvz., dioksinų.
Kasdien aplinką teršiantys gaisrai
Gaisrų metu išsiskiriančios įvairios medžiagos neigiamai veikia aplinką. Toksiškos yra ne tik gaisro metu išsiskiriančios degiosios dujos, bet ir milžiniški sveikatai kenksmingų dalelių kiekiai, per gaisrą pasklindantys į aplinką. Šių dalelių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Švedijos Mokslinių tyrimų ir bandymų instituto (SP) priešgaisrinės saugos specialistai nustatė, kad užterštumas dėl nesudegusių angliavandenilių emisijos gaisro metu prilygsta viso pasaulio sunkvežimių transporto per metus sukeltam užterštumui. Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20-400 kartų daugiau kenksmingų dalelių negu tada, kai degiosios medžiagos yra specialiai deginamos.
Ekologinė katastrofa
Dėl netinkamos priešgaisrinės saugos ir nedidelis gaisras gali virsti katastrofa. Pavyzdžiui „Sandoz" chemijos gamykloje (Bazelisl, Šveicarija) kilus gaisrui, ištisos tonos pavojingų chemikalų pateko į Reino upę. Žuvo daugybė žuvų. Smarkiai užteršta buvo ir pati upė, kaip geriamo vandens šaltinis.
Toksinės nuolaužos - tai dar viena milžiniška, su gaisrais susijusi problema, dėl kurios gali kilti daugybė papildomų išlaidų, būtinų užterštumo padariniams likviduoti.
Toksinės, ugnies plitimą stabdančios medžiagos
Rockwool akmens vatoje yra apie 94-98 % akmens medžiagų, kurios yra nedegios, todėl šios izoliacijos gamyboje nenaudojamos papildomos ugnį stabdančios medžiagos. O degiosios izoliacijos atveju, kad ji taptų mažiau degi, neretai pridedama papildomų cheminių medžiagų. Kai kurie šių chemikalų yra smarkiai kritikuojami dėl neigiamo jų poveikio aplinkai. Boratas ir borato rūgštis, pavyzdžiui, naudojami izoliacijai iš popieriaus atliekų (makulatūros) gaminti, teršia dirvą ir vandenį. Pagal Europos Sąjungos medžiagų klasifikaciją, šias medžiagas siūloma priskirti reprodukcinėms toksinėms medžiagoms. Borato kiekis popieriaus atliekų izoliacijoje yra iki 20 % (arba iki 150 kg 100 m² izoliuoto ploto).
Bromintos, ugnį sulaikančios medžiagos naudojamos daugelyje polimerų. Jos gali biologiškai kauptis maisto pramonėje naudojamose medžiagose ir, jas pakaitinus, pavyzdžiui, gaisro metu, išsiskiria dioksinai.
