Gyvybiškai svarbus izoliacijos vaidmuo
Neteisingai pasirinkus izoliacinę medžiagą, pasekmės gaisro atveju gali būti dramatiškos. Degi izoliacija gali dar labiau paspartinti ugnies plitimą. Užuot nedidelį ugnies židinį pastate radusiai, atvykusiai ugniagesių komandai gali tekti gesinti visą, ugnies apimtą pastatą.
Pagrindinis skirtumas tarp akmens vatos ir kitų izoliacinių medžiagų yra tas, kad Rockwool akmens vata yra atspari aukštesnei negu +1000°C temperatūrai, stiklo vata lydosi žemesnėje temperatūroje, +680°C, o dauguma polimerinių izoliacinių medžiagų dega ir/arba nyksta žemesnėje nei +300°C. Dėl šios priežasties Rockwool akmens vata izoliuotoms konstrukcijoms būdingas didesnis atsparumas ugniai negu konstrukcijoms, izoliuotoms kitomis medžiagomis.
Naftos pagrindu gaminamos polimerinės izoliacinės medžiagos
Vertinant priešgaisriniu požiūriu, izoliacinės medžiagos parinkimas gali tapti gyvybiškai svarbus siekiant išvengti aukų, materialinių nuostolių ar aplinkos užteršimo. Deja, ne visada prisimename, kad visos polimerinės (plastmasinės) medžiagos yra pagamintos iš naftos ir yra degios. Įvairūs priedai, taip vadinami antipirenai, šiek tiek sumažina jų degumą, tačiau neapsaugo nuo sudegimo, netgi staigaus sudegimo, jeigu šios medžiagos pradeda degti. Antipirenų dėka šios medžiagos neužsidega nuo žiebtuvėlio liepsnos, tačiau tikrai užsidega nuo degiklio, naudojamo stogo dangų prilydymui. Be to, pasiekus tam tikrą kritinę temperatūrą (pvz.: +350°C ar +450°C) degios, o taip pat sunkiai degios, medžiagos užsiliepsnoja savaime, netgi nesant ugnies šaltinio. Šiuo požiūriu pastebimas didžiulis skirtumas tarp įvairių statybinių medžiagų, pradedant lengvai degiomis, toliau - savaime užgęstančiomis, sunkiai degiomis ir nedegiomis. Degant degioms medžiagoms, išsiskiria šiluma (šiluminė energija). Išsiskiriančios šilumos kiekis ir proceso greitis yra vienas iš pagrindinių klasifikavimo rodiklių - pagal juos medžiaga vertinama gaisro grėsmės požiūriu. Tačiau tai ne vienintelis veiksnys. Labai svarbus faktorius, darantis tiesioginę įtaką žmonių saugumui gaisro metu yra dūmai, liepsnojantys lašai ir atliekos. Tiršti dūmai visada sunkina evakuaciją, taip pat dūmuose gali būti nuodingų dujų, kurios kelia tiesioginę grėsmę gyvybei ir sveikatai. Degantys lašai ir atliekos gali sužeisti, taip pat skatina ugnies išplitimą į kitus aukštus, nutolusius nuo gaisro židinio, kas irgi labai apsunkina gelbėjimo ir gaisro likvidavimo darbus.
Kai kurios plačiai naudojamos degiosios izoliacinės medžiagos:
- naftos pagrindu pagaminti putplasčiai (pvz.: polistirenas, poliuretanas arba poliizocianuratas);
- organinės medžiagos (pvz.: popieriaus atliekos/celiuliozė).
Minučių kaina gaisre - gyvybė!
Svarbiausia, kad pastate nebūtų daug degių statybinių medžiagų, o būtų panaudotos ugniai atsparios, ugnies plitimą gaisro apimtame objekte galinčios sulaikyti medžiagos, taip sutaupant kuo daugiau papildomų minučių, per kurias būtų galima išgelbėti žmones ir turtą. Rockwool izoliacinės medžiagos gaminamos akmens pagrindu ir yra nedegios. Akmens vatos izoliacija veikia kaip ugnies užkarda, stabdanti ugnies plitimą, ir suteikia keletą neįkainojamų papildomų minučių, kad iš liepsnojančio pastato būtų išvesti žmonės, išneštos materialinės vertybės, pagaliau prie jo turi suskubti atvykti ugniagesiai. Šio laikotarpio prailginimu ir pagrįstas akmens vatos gaminių naudojimas priešgaisrinėje izoliacijoje.
