Pastatų energinis efektyvumas
Pastatų energinis efektyvumas – šiomis dienomis itin dažnai vartojama sąvoka. Ką iš tikrųjų ji reiškia ir su kuo yra siejama?
Energinis efektyvumas – tai sutaupyto energijos kiekio ir suvartoto (arba prognozuojamo) energijos kiekio santykis. Kitaip tariant, efektyvaus energijos vartojimo tikslas yra sumažinti energiją gaminant, eksploatuojant ar teikiant paslaugas. Pastatuose tai taikoma šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo energijai arba elektros energijai, kurią suvartoja pastate veikiantys įrenginiai. Energinis efektyvumas – tai vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos klimato politikos tikslų. Iki 2020 m. planuojama įgyvendinti „3x20“ klimato paketą ir 20 % pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.
Efektyvios energijos pastatai
Efektyvios energijos pastatais vadinami objektai, suvartojantys mažiau energijos negu standartiniai. Iš tokių pastatų minėtini energiją taupantys pastatai, beveik nulinės energijos sąnaudų pastatai arba pasyvūs namai.
Energiją taupantis pastatas – tai pastatas, kurio šildymo ir vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo bei apšvietimo energijos poreikis yra mažesnis negu standartinio pastato, pastatyto pagal minimalius techninių sąlygų reikalavimus. Tokių pastatų energijos poreikis svyruoja nuo 50 iki 75 kWh/m2 per metus.
Beveik nulinės energijos sąnaudų pastatas (angl. Near Zero Energy Building) – tai pastatas, kurio šildymo ir vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo bei apšvietimo energijos poreikis yra mažesnis negu 50 kWh/m2 per metus. Pagal Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo naująją redakciją nuo 2020 metų visi naujai statomi pastatai turės būti beveik nulinės energijos.
Pasyvus namas – tai objektas, kurio šildymo energijos poreikis yra mažesnis negu 15 kWh/m2 per metus.
„TRIAS ENERGETICA“
Siekiant mažinti energijos poreikį, efektyvios energijos pastatams sudarytas „TRIAS ENERGETICA“ modelis. Jis apibrėžia pastatų projektavimo, eksploatavimo ir modernizavimo taisykles.
