Energijos taupymas
10 veiksmų, siekiant sutaupyti energijos bei pinigų ir sumažinti užterštumą
Nepaisant didžiulio pelningo energijos taupymo potencialo, beveik neinvestuojama į optimalų pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Statybos reglamentai taip pat neišnaudoja geriausių prieinamų technologijų. Tam, kad turėtume geresnę, švaresnę ir turtingesnę ateitį, gali būti atlikti toliau išdėstyti veiksmai:
Valdžios institucijoms
1. Griežtesni energijos taupymo reglamentai
Techniškai ir finansiškai yra įmanoma statyti pastatus, kurie leistų vartoti energiją daug kartų efektyviau, nei numato minimalūs reikalavimai naujiems pastatams šiandien. Reikia didinti energijos vartojimui keliamus reikalavimus 30 % kas penkerius metus, tuomet šiandieninė mažų energijos sąnaudų namo technologija per 15 metų taps standartu labiausiai pažengusiose šalyse.
2. Energijos vartojimo efektyvumo gerinimas modernizacijos metu
Visi renovuojami pastatai turėtų atitikti šiuolaikinius energijos standartus. Ne tik pastatai didesni nei 1000 m².
3. Informacija ir paskatinimai
Pastatų savininkams trūksta žinių apie didžiulį energijos taupymo pastatuose potencialą ir būdus, kuriais patobulinimai gali būti įgyvendinami praktikoje. Todėl būtinos informacinės kampanijos bei paskatinimai, tokie kaip mokesčių bei PVM lengvatos ir subsidijos.
4. Pašalinti savininkų-nuomininkų dilemą
Pastatų savininkai turi būti stipriai skatinami šiltinti savo pastatus. Šiandien nedaugelis jų tai daro, kadangi sąskaitas už energiją apmoka nuomininkai.
5. Nesubsidijuoti energijos eikvojimo
Nedidelės išlaidos už energiją gali būti gyvybiškai svarbu skurdžiai gyvenantiems ar nepasiturintiems asmenims. Tačiau ar nebūtų išmintingiau subsidijuoti energijos taupymą, o ne energijos vartojimą, ką šiandien daro daugybė vyriausybių?
Pastato savininkams
6. Panaudokite geriausias praktikas
Panaudokite geriausią prieinamą energiją tausojančią technologiją. Namas, kuriame energija naudojama efektyviai, leis sutaupyti daug energijos išlaidų, o taip pat pagerinti Jūsų namo vidaus mikroklimatą.
7. Energijos vartojimo patikrinimas ir potencialo įgyvendinimas
Leiskite profesionalams surasti „trūkumus“! Daugelis namų turi reikšmingą energijos taupymo potencialą. Pradėkite taupyti energiją šiandien, o ne rytoj. Tam yra įvedamas - pastato energinio naudingumo sertifikavimas.
8. Renovacija - efektyvus energijos naudojimas
Atliekant renovaciją, turi būti pasirūpinta ir papildomu šiltinimu! Papildomos stogo ar fasado, kurie ir taip turi būti atnaujinami bet kuriuo atveju, šilumos izoliacijos įrengimas yra rentabilus.
Rangovams
9. Parduoti gerą kokybę!
Pasiūlykite efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, kurie garantuotų mažiausias išlaidas per visą pastato gyvavimo laiką. Energijos netausojančių pastatų, kurie yra šiek tiek pigesni, juos perkant, tačiau, kurių šildymas ar vėdinimas yra kur kas brangesni, pardavimas nėra geras kliento aptarnavimas.
10. Vartotojo atžvilgiu draugiški sprendimai
Sukurti pilnus paketus, kurie apimtų sprendimus pastatų savininkams reikalaujančius nedaug techninių įgūdžių ar visiškai jų nereikalaujančius.
Energijos ištekliai
Kodėl reikia taupyti energiją?
Energija yra kertinis akmuo žmonijos evoliucijoje. Atradimai, tokie kaip ugnies įžiebimas, garo variklis, naftos panaudojimas, pagerino gyvenimo lygį milijardams žmonių. Mes tapome priklausomais nuo pigaus kuro.
Didžioji mūsų naudojamos energijos dalis, maždaug 86 %, yra gaunama iš neatsinaujinančių šaltinių. Pasaulio energijos suvartojimas auga, o mums prieinamos pigios energijos ištekliai senka. Dėl savo nesugebėjimo efektyviai naudoti energiją mes esame neapsaugoti nuo sparčiai augančių kainų.
Nepanašu, kad šie sunkumai sumažės ateityje. Vos keletas būsimų kartų išeikvos didžiąją dalį energijos išteklių iki minimumo. Išgauti paskutinius likučius atsieis žymiai daugiau energijos ir pinigų, nei iš tiesų jie bus verti.
Energijos tiekimas – kiek saugus ir kiek pigus jis yra?
Energijos teikiama galia ir jos kainų nustatymo galia yra sukoncentruota vos keliose rankose, taip pat dalis jos - politiškai nestabiliuose regionuose. 80 % iš 64 stambiausių pasaulyje gamintojų jau yra pasiekę viršūnę ir dabar jų gamyba jau mažėja. Nestabilios, didelės energijos kainos kelia susirūpinimą, jog energijos poreikis gali iš tikrųjų pradėti viršyti „juodojo aukso“ išteklius.
Didžioji dalis naftos išteklių glūdi vos keturiose šalyse. Todėl saugiam ir pigiam energijos tiekimui, kuriuo mes pasikliaujame, pavojų kelia net ir smulkūs techniniai sutrikimai ar politiniai neramumai.
Ar naftos užteks?
Mes galime sunaudoti 3 kartus daugiau naftos ir dujų, nei jų randame. Atotrūkis tarp didėjančio suvartojimo ir mažėjančių randamų išteklių vis didėja.
Šaltinis: Naftos gavybos viršūnės tyrimų asociacija (angl. ASPO), Informacinis biuletenis Nr. 51, 2005 m. kovas, sudarytojai: C.J.Campbell, Staball Hill, Ballydehob, Co. Cork, Airija.
Kiek ilgai užteks energijos išteklių?
Prireikė 300 milijonų metų iškasenų energijai susiformuoti. O vos keletas mūsų kartų gali išeikvoti didžiąją dalį energijos išteklių iki minimumo. Tikimasi, kad naftos turėtų užtekti dar 40 metų; po to, paskutiniams jos ištekliams išgauti prireiks daugiau energijos nei jie bus verti pagal BP (British Petroleum) prognozes. Dujų išteklių gali užtekti maždaug 60 metų. Tuo tarpu, pasak Pasaulinės branduolinės energetikos asociacijos, urano išteklių, kiek jų yra žinoma šiuo metu, užtektų maždaug 14 metų. Jeigu kainos žymiai išaugs tiek, kad apsimokės ieškoti ir mažai rentabilių urano išteklių, gali prisidėti dar keli papildomi dešimtmečiai.
Jeigu anglies prireiks kitiems pagrindiniams energijos ištekliams kompensuoti, tuomet mūsų anglies resursai gali išsekti greičiau nei per 125 metus. Tokia situacija išliks net ir skaičiuojant, jog per metus pasaulio energijos paklausa išaugs vos 1 % naftai ir 1,5 % gamtinėms dujoms, o tai yra lėtesnis augimas nei mes turime šiandien.
Kuro taupymas
Verta taupyti, o ne deginti
Be elektros stoja visa modernios visuomenės veikla. Elektros srovės nutrūkimai daugiau nebėra tik vargingų šalių problema. Jie taip pat gali paralyžiuoti ir "išsivysčiusias" šalis. Ar turėtume pastatyti papildomų elektrinių ir toliau naudoti vis daugiau energijos, norėdami užkirsti kelią elektros trūkumui? Naujų elektrinių ir paskirstymo tinklų statyba kainuoja milijardus dolerių ir trunka keletą metų. Jos taip pat tik dar labiau aštrina mažėjančių ir vis brangstančių iškasenų ir branduolinio kuro problemą.
Užkirsti kelią energijos eikvojimui visų pirma būtų ekonomiškiau ir naudingiau, siekiant išlaikyti ekologinę pusiausvyrą. Pasak ES Komisijos, pagaminti papildomą elektros kilovatvalandę kainuos 50 - 400 % daugiau nei sutaupyti ją.
Aplinkos apsaugos priemonė
Mažesnis išgaunamų iškasenų suvartojimas taip pat teikia ypatingai svarbią aplinkosauginę naudą. Energijos taupymas yra neabejotinai būtinas, norint sumažinti oro užterštumą ir visuotinį atšilimą.
Naujausi tyrimai, kuriuos atliko respektabilios konsultacinės bendrovės energijos klausimais, Ecofys, ekspertai, kurie taip pat konsultuoja ES Komisiją, išryškino būtinybę sukurti energijos politiką, kuri apimtų efektyvesnio jos vartojimo bei ekologinės pusiausvyros išlaikymo prioritetus.
- Sulaikyti tiesioginius vartotojus nuo energijos švaistymo.
- Gaminti energiją iš aplinką tausojančių ar atsinaujinančių išteklių.
- Didinti energijos gamybos iš iškasenų kuro našumą.
Šeštasis kuras
Energijos vartojimo efektyvumas yra tapęs stambiausiu „energijos šaltiniu“ – stambesniu už naftą ir daug stambesniu nei vėjo, saulės elektrinės ir hidroelektrinės bei biokuras kartu paėmus. Šie atsinaujinantys energijos šaltiniai turėtų išaugti 7 kartus, kad galėtų pakeisti iškasenų kurą. Šiandien tai yra techniškai, nekalbant jau apie ekonomiškumą, neįmanoma. Tuo tarpu yra būtina ir įmanoma rasti papildomų energijos vartojimo efektyvumo didinimo būdų. Energijos vartojimo efektyvumas, pasiekiamas geriau šiltinant pastatus yra pigus, beveik neišeikvojamas „šeštasis kuras“.
Šeštasis kuras: Energijos vartojimo efektyvumas yra stambiausias „energijos šaltinis“
Naftos gamybą būtų reikėję padvigubinti, jeigu po naftos krizės nebūtų buvę imtasi energijos taupymo būdų.
Įvairių išteklių vaidmuo, palaikant pasaulio energijos balansą (1999)
Šaltinis: Cenef biuletenis Nr. 35, 2002 m. balandis-birželis
