Sunaudota energija
Energijos ištekliai
Ar sąskaita už vėdinimą verčia Jus „prakaituoti“?
Energijos vartojimo pastatų apšildymui efektyvumas jau kelis dešimtmečius yra įtrauktas į politikų dienotvarkę daugelyje šalių, kur šaltas klimatas lemia dideles šildymo išlaidas. Daugelis karšto klimato šalių dar tik pradeda suprasti, kokią naštą uždeda prastai pastatytų pastatų vėdinimas. Oro kondicionavimo kainos sparčiai auga bei tampa našta tiek elektros tinklams, tiek ir privačių asmenų kišenėms, tiek ir valstybei.
Prasta izoliacija karšto klimato šalyse
Šiandien Pietinės Europos šalyse izoliacijos standartai yra patys prasčiausi, lyginant su visa Europa. Besivystančiose šalyse, kur gerovės augimas ir oro kondicionavimas yra persipynę, ši problema yra dar opesnė. Pavyzdžiui, Malaizijoje energiją stipriai subsidijuoja valstybė. Taigi, sparčiai augančios oro kondicionavimo kainos gali pakenkti valstybės biudžetams. Iki šiol statybos taisyklėse nebuvo numatyti jokie šiluminės izoliacijos reikalavimai.
„Karšta dėžė“
Saulėtomis dienomis, tai, kad stogas įkaista iki 70°C temperatūros nėra neįprasta. Jeigu nėra izoliacijos, plūstantis karštis gali prasiskverbti į pastatą ir paversti jį „karšta dėže“, kur žmonėms tampa nepatogu dirbti, gyventi ar miegoti. Metinis energijos suvartojimas standartiniuose naujuose biurų pastatuose Malaizijoje ir Azijos regione yra 200-300 kWh elektros kiekvienam kv. m. Tai yra lygu maždaug 60-90 litrų pirminės energijos naftos ekvivalentų, o tai yra kur kas daugiau, nei suvartojama šaltesnio klimato Šiaurės Europoje.
Greitas atsipirkimas
Toks energijos eikvojimas gali būti sumažintas beveik 50%, pasirūpinus ir nedideliu stogo ir fasado šilumos izoliacijos kiekiu kartu su apsauga nuo saulės. Vietoje intensyvaus ir brangaus oro vėdinimo, tuomet gali būti naudojamas mažesnis modelis su atitinkamai mažesne sąskaita už energiją. Ši investicija dažnai atsiperka greičiau nei per 2 metus.
Siekiant išvengti nemalonių sąskaitų už vėdinimą
Poreikis vėdinti vienbutį namą Pietų Europoje gali būti sumažintas maždaug 85%, panaudojus optimalią šiltinimo strategiją: stogo ir fasado šilumos izoliaciją, gerus langus ir energiją efektyviai naudojančius prietaisus, skleidžiančius minimalų šilumos kiekį. Diskomforto valandų skaičius (kuomet temperatūra viršija +26°C) bus sumažintas per pusę. Jeigu namas naudojamas 100 metų, bus sutaupyta daugiau nei 150 000 kWh, 29 tonos CO2 ir 49 000 diskomforto valandų. Šiandien Pietinės Europos apšiltinimo standartai yra prasčiausi visoje Europoje.
Vienabučio namo vėdinimo poreikis Madride
| |||
Prasta izoliacija, tačiau efektyviai energiją naudojantys prietaisai su nedidelėmis šiluminėmis apkrovomis | Optimali izoliacija ir efektyviai energiją naudojantys prietaisai su nedidelėmis šiluminėmis apkrovomis | ||
Šaltinis: Ecofys, CO2 emisijos sumažinimas statybinėmis medžiagomis, 2004
