Gaisras, kuriam galėjo būti užkirstas kelias
Miškolce, Vengrijoje, žuvo trys žmonės, kai virtuvėje kilęs gaisras išplito į fasado izoliacinį sluoksnį
Šiame tekste aprašomas gaisras, kilęs viename daugiabutyje Vengrijoje – kilus gaisrui bute užsidegė išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos (ITSTS) šiluminė izoliacija.
Pastaruoju metu, siekiant pagerinti esamų gyvenamųjų namų šilumines savybes, dažniausiai pasirenkamas greičiausias būdas sumažinti energijos vartojimą – išorinių sienų šiltinimas. Šis atvejis parodo, kaip greitai liepsna gali plisti daugiaaukščiame pastate ir kodėl pastatų savininkams bei priežiūros specialistams svarbu suprasti, kad atnaujinant pastatą svarbiausias gaisro pavojaus mažinimo veiksnys yra tinkamų medžiagų naudojimas pagal gamintojo nurodymus.
Incidento apžvalga
2009 m. rugpjūčio 15 d. devynaukščio gyvenamojo namo, esančio Vengrijoje, Miškolce, Középszer gatvėje, gaisro metu tragiškai žuvo trys žmonės. Nepaisant greitos ugniagesių reakcijos, du žmonės mirė iš karto, kitas – ligoninėje po to, kai įstrigo septintame pastato aukšte ir įkvėpė toksiškų dūmų.
Kaip pasakoja liudininkai ir rodo vaizdo įrašai, gaisras kilo virtuvėje, šeštame aukšte. Buto gyventojas, pastebėjęs gaisrą, išbėgo iš jo palikęs atviras virtuvės duris. Ugnis greitai išplito visame bute, po to per virtuvės langą - į pastato fasadą. Fasadas buvo apšiltintas naudojant polimerines izoliacines plokštes (EPS) ir padengtas plonu apdailos tinko sluoksnio, tad degių plokščių apsauga buvo minimali.
Nors ugnis neišplito į kitus butus, buvusius virš gaisro židinio šeštame aukšte, bet po visą pastatą greitai pasklido toksiški degančio fasado ir pastato interjero detalių dūmai.
Gaisro priežastys
Daugiabučio fasadas renovuotas 2007 m., jis buvo apšiltintas iš išorės įrengiant ITSTS sistemą. Tyrimas parodė, kad šią sistemą sudarė 70 mm storio polistireninio putplasčio izoliacija su plonu tinko sluoksniu ant viršaus.
Įrengimo metu buvo padarytos kelios klaidos bei nebuvo laikomasi gamintojo nurodymų dėl izoliacijos ant fasado tvirtinimo. Jei medžiagos būtų įrengtos tinkamai ir užteptas storesnis tinko sluoksnis, gaisras pastato fasadu nebūtų plitęs taip greitai.
Trijų gyventojų mirtį sukėlė dūmai, iš degančio fasado ir interjero dalių pasklidę į viršų ventiliacijos angomis, kurios buvo blogai suplanuotos, be ugnies užtvarų, ir pro atvirus langus. Per ventiliacijos kanalus dūmai pateko į butus virš gaisro židinio. Be to, gaisras kilo karštą vasaros dieną, kai daugelis pastato langų buvo atidaryti, o tai palengvino dūmų sklidimą.
Kitas svarbus veiksnys, lėmęs gaisrą, buvo tai, kad karštis greitai pažeidė plastikinių langų konstrukcijas ir jų nebebuvo galima uždaryti ankstyvoje gaisro stadijoje. Todėl pastato gyventojai negalėjo apsisaugoti nuo dūmų, kylančių nuo degančio fasado.
Padariniai
Gaisras šeštajame aukšte parodė rimtus pastato konstrukcijos trūkumus. Ši nelaimė išryškino fasado sluoksnių vaidmenį gaisro atveju ir parodė, kaip svarbu tinkamai juos įrengti, naudojant pakankamą apsauginio tinko sluoksnį ir priešgaisrines juostas (ugnies barjerus).
Priešgaisrinės apsaugos priemonių trūkumas ventiliacijos angose leido plisti toksiškiems dūmams ir jiems kauptis laiptinėse, o tai apsunkino evakuaciją.
Pastatų savininkai ir statytojai turėtų suvokti, kokį pavojų gali sukelti statybinės medžiagos ir pakeisti gaisro apkrovą atliekant renovavimo darbus. Jei abejojate šiuo klausimu, rinkitės gaminius, kurie pagal atitinkamus reikalavimus klasifikuojami kaip nedegūs, arba kreipkitės į specialistus, kurie gali jums padėti.
Kitas panašus atvejis: Berlynas
Per 20 minučių tik kambaryje prasidėjęs gaisras išplito ir persimetė į pastato fasadą. Ugnis kilo pastato fasadu aukštyn. Du žmonės žuvo, trys buvo sužaloti.
Šiuo atveju išorinė izoliacinė fasado sistema buvo įrengta iš 80 mm storio savaime gęstančio polistireninio putplasčio (EPS), su armavimo tinkleliu ir tinku. Sistema buvo pritvirtinta prie 25 mm storio medžio drožlių plokščių, kurios buvo paliktos pastačius betoninę sieną. 2004 m. antrame ir ketvirtame aukštuose buvo įrengtos 500 mm pločio priešgaisrinės juostos iš mineralinės vatos. Gaisro plitimas buvo toks greitas ir intensyvus, kad 500 mm pločio juostos negalėjo jo nesustabdyti.
Kiti įvykiai ir rekomendacijos
Danijos ugniagesių sąjunga („Brandfolkenes“) taip pat pabrėžia tinkamo izoliacinių medžiagų montavimo svarbą. Tommy Kjær, organizacijos pirmininko pavaduotojas, sako:„Jei viskas atliekama pagal reikalavimus ir projektus, gaisro pavojus yra mažesnis, tačiau reikia žinoti, kad visi darome klaidų, o tos klaidos gali būti ir vaikai, bumbsintys kamuolį į sieną, ar netinkamai įrengtas tinko sluoksnis, dėl to, tinkas gali būti pažeistas per gaisrą. Esant tokioms aplinkybėms pastatas gali užsidegti ir iš išorės bei po to gali persimesti ant stogo. Tai padidina pavojų ugniagesiams ir visiems, esantiems pastate“.
