Energinio naudingumo reikalavimai

Pastatų energinio naudingumo reikalvaimai

Europos Sąjunga siekia pareginti valstybių narių bendrą energinį naudingumą, tam kad:

  • Sustabdyti klimato kaitą;
  • Įgyvendintų saugios, tvarios ir konkurencingos energijos idėją;
  • Europos ekonomiką paverstų XXI amžiaus tvariosios plėtros modeliu.

Norėdama įveikti šias užduotis, Europos Sąjunga siekia iki 2020 metų į orą išmetamą CO2 kiekį, palyginti su 1990 metais, sumažinti 20 %.

Kadangi 40 % energijos Europos Sąjungoje suvartojama pastatams, norint iki 2020 metų pasiekti užsibrėžtą tikslą, būtina energijos požiūriu optimizuoti 160 milijonų Europos Sąjungos pastatų.

Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo

Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo reikalauja, kad visos ES valstybės narės ir Norvegija bei Šveicarija reguliariai atnaujintų savo nacionalinį pastatų kodeksą.

Pagal dabartinį Direktyvos variantą valstybėms narėms taikomi šie reikalavimai:

  • Pastatų direktyvos nuostatos turi būti pagrįstos energijos vartojimu, įskaitant oro kondicionavimą, šildymo įrangą, karštą vandenį, vėdinimą, apšvietimą ir kt.;
  • Pastatų direktyvos nuostatos turi būti reguliariai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) atnaujinamos;
  • Esami pastatai, kurių plotas didesnis nei 1000 m², atliekant jų kapitalinį atnaujinimą, turi būti modernizuojami, kad atitiktų minimalius energinio naudingumo reikalavimus;
  • Valstybės narės turi užtikrinti, kad, kai pastatai statomi, parduodami ar išnuomojami, būtų išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Jame turi būti pridedamos rekomendacijos dėl investavimo gerinant energinį pastato naudingumą;
  • Šildymo katilai ir vėdinimo bei kondicionavimo sistemos turi būti reguliariai tikrinamos.
16_9_master_0001s_0013_shutterstock_284244404

Direktyva dėl energijos galutionio vartojimo efektyvumo ir energinių paslaugų

Direktyvos dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų tikslas yra sumažinti energijos kiekį, reikalingą norint teikti Europos piliečiams ir įmonėms energetines paslaugas.

Buvo apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje energijos suvartojimas yra maždaug 20% didesnis negu būtų galima pagrįsti ekonominiais motyvais. Tai reiškia: jei Europos Sąjunga imtųsi priemonių užtikrinti, kad jos piliečiai ir bendrovės įgyvendintų veiksmingesnes energijos taupymo iniciatyvas, energijos suvartojimas sumažėtų 20%. Ir tai niekam nieko nekainuotų. Taigi akivaizdu, kad yra labai didelės ekonominės galimybės sutaupyti energijos. Dalį šios energijos galima veiksmingai sutaupyti teikiant energetines paslaugas ir kitomis galutinio vartojimo efektyvumo priemonėmis.

160 milijonų pastatų

Europa savo šimtui šešiasdešimt milijonų pastatų sunaudoja beveik pusę visos energijos. Didžiausią sutaupymo rezultatą, numatytą pagal šią Direktyvą, galima pasiekti naujuose ir esamuose pastatuose įgyvendinant praktines energijos taupymo priemones.

Priemonių energijos vartojimo efektyvumui pastatuose užtikrinti yra daugybė, tarp jų – izoliacija, ir šios priemonės yra tokios ekonomiškos, jog gali padėti sutaupyti išlaidų už kiekvieną sutaupytą anglies dioksido toną. Ši technologija jau parengta ir išbandyta, nereikia jokių papildomų taikomųjų tyrimų. Tereikia stimulo, padėsiančio užtikrinti, kad šios technologijos būtų įdiegtos, o būtent to ir siekia ši Direktyva:

  • Kiekviena valstybė narė kas trejus metus turi parengti nacionalinį energijos efektyvumo veiksmų planą. Nacionaliniai veiksmų planai pristatomi Komisijai;
  • Valstybės narės per devynerius metus privalo savo šalyje pasiekti nurodytą 9 % energijos sutaupymo rodiklį;
  • Nustatyti reikalavimai valstybiniam sektoriui, o konkrečiai – tapti rinkos varomąja jėga;
  • Įmonėms, veikiančioms dujų ir elektros energetikos sektoriuje, vyriausybės gali nustatyti viešųjų paslaugų reikalavimus, susijusius su energijos efektyvumu;
  • Sukurti sąlygas, padėsiančias plėtoti ir skatinti energetikos paslaugų rinką (energetikos ūkį aptarnaujančios įmonės);
  • Reikalavimai dėl suvartojamos energijos matavimo ir sąskaitų išrašymo

Izoliacija taupo energiją

Tvariausia ir ekonomiškai perspektyviausia energija yra ta, kurios nenaudojame. Tai įrodyta keletu patikimų tyrimų:

  • McKinsey (Vattenfall) sudarė klimato žemėlapį, kuriame įrodė, kad izoliacija per metus gali padėti sutaupyti 1,6 gigatonos CO2 (tai prilygsta Rusijoje į orą išmetamam bendram CO2 kiekiui), o vidutinis ekonominis naudingumas (ne savikaina) yra lygus 130 eurų vienai tonai;
  • Tyrimų bendrovės Ecofys gauti duomenys parodė, kad ilgainiui visos Europos šalys galėtų per metus sutaupyti 460 milijonų tonų CO2, jei visuose modernizuojamuose pastatuose būtų pritaikyti dabartiniai energijos efektyvumo standartai. Tai galima prilyginti, pavyzdžiui, bendram CO2 kiekiui, per metus išmetamam į orą Italijoje. Jeigu paimtume naftos kainą 70 dolerių už barelį, per metus energijos išlaidoms būtų sutaupyta 270 milijardų eurų.

Europos pasyvių namų skatinimo konsorciumas PEP (Promotion of European Passive houses), kurį pagal programą „Pažangi energetika Europai“ remia Europos Komisija, įrodė, jog visus standartinius namus pavertus pasyviais, vieno namo į orą išmetamą CO2 kiekį vidutiniškai būtų galima sumažinti 50–65%.

7 Akmens stiprybės

Sužinokite daugiau apie kitas unikalias akmens savybes, kurios perteikiamos mūsų gaminiuose.