Sužinokite, kas yra pastato atnaujinimas ir kokie yra šio proceso privalumai

Pastato atnaujinimas - kas tai?

Atnaujinimas - tai veiksmai leisiantys sumažinti šiluminės energijos sąnaudas pastate. Bet kuriuo atveju, pastato atnaujinimas reikalauja finasinių išteklių, tačiau įvertinus ir teisingai parinkus efektyviausius energijos suvartojimą mažinančius būdus galima pasiekti, kad investicijos greitai atsipirks – būtent dėl sutaupymų.

Prieš pradedant pastato atnaujinimą rekomenduojama atlikti energetinį auditą bei konsultuotis su specialistais, kurie patars kaip pasiekti didžiausią atnaujinimo efektą su mažiausiomis investicijomis. Tai padės išvengti darbų kurie turi sąlyginai mažą įtaką energijos kiekio sumažinimui viso pastato mastu.

Tipiniame pastate prarandamos šiluma kiekiai per pastato atitvaras parodyti šiame paveiksle.

Šilumos nuostolių dydis per atitinkamas konstrukcijas padės Jums nuspręsti kokie veiksmai atnaujinant pastatą pirmiausiai turi būti atliekami siekiant mažinti energijos sąnaudas.

Pastato atnaujinimo metu atliekami šie pagrindiniai darbai:

langų bei lauko durų keitimas ar remontas;
pastato šildymo sistemos atnaujinimas arba keitimas;
šiuolaikinės vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengimas;
karšto vandens ruošimo sistemos atnaujinimas; 
atsinaujinačių energijos šaltinių (saulės, vėjo, grunto) panaudojimas.

Renovacijos privalumai

Susidėvėjusios pastato atitvarinės konstrukcijos, sienos, kurioms reikalingas remontas, nepakankama šilumos izoliacija, aukštos šildymo kainos ar drėkstančios sienos - tai gana įprastos problemos daugeliui gyventojų. Todėl jų noras pagerinti gyvenimo sąlygas ir komfortą tiek namo viduje, tiek ir išvaizdą iš išorės yra bendras tikslas, kuris gali būti pasiektas, atlikus kompleksinį pastato atnaujinimą (modernizaciją). Per pastaruosius kelis metus pastatų atnaujinimas darosi vis populiaresnis. Ypač tai aktualu, kai kalbame apie daugiaaukščius stambiaplokščius pastatus, tačiau tinka ir ankščiau statybų individualių namų atveju.

Sprendimas su daugeliu privalumų

Geriausias sprendimas - pastato išorės konstrukcijų šiltinimas. Pastato konstrukcijų irimo procesas sustabdomas, o apšiltinimas ir naujas fasadas sukuria „klimato sargą“, kuris saugo nuo tolesnio neigiamo atmosferinių veiksnių poveikio.

Sustabdoma žala pastatui

Kadangi dažniausiai pastatų konstrukcijos (pavyzdžiui sienos) yra susidėvėjusios ir jau pradėjusios irti, pastato apšiltinimas iš išorės apsaugo esamas sienų paviršių nuo kenksmingų temperatūros svyravimų ir šalčio erozijos. Po apšiltinimo šie reiškiniai nebeturi tiesioginio poveikio pastato konstrukcijoms ir išvengiama tolesnio irimo.

Taupoma energija

 

Papildomai apšiltinę pastatą iš išorės sutaupome daug šilumos. Pavyzdžiui: senos statybos daugiabučio namo sienas pastatytas iš 510 mm storio pilnavidurių plytų mūro (kurių varža R=0.68 (m2K)/W)), apšiltinę 160 mm storio ROCKWOOL FRONTROCK MAX E fasadinėmis plokštėmis, pasieksime sienos varžą R=4,89 (m2K)/W). Tuomet  1 m2 apšiltintos sienos per vieną šildymo sezoną sutaupo apie 10,45 €/m2 šilumos energijos (kurios kaina Vilniuje 2012 m. vasario mėn. sudarė 0,086 €/kWh)..

Patalpų tūris nesumažėja

Jeigu apšiltinama iš išorės, vidaus patalpų erdvė, kitaip nei apšiltinant iš vidaus, lieka nepakitusi.

Visi darbai vykdomi iš lauko

Išorinis pastato apšiltinimas užtikrina, kad gyvenimas namuose gali vykti kaip ir iki tol, netrukdomas darbų. Tuo tarpu apšiltinant iš vidaus darbininkai turi perkelti elektros įrangą, vamzdžius ir radiatorius ir, žinoma, atlikti visus apšiltinimo darbus patalpose.

Gyvenamoji aplinka

Apšiltinimas iš išorės suteikia pakankamai galimybių pagerinti namo architektūrinę išvaizdą: nesvarbu, ar norite išlaikyti originalią, ar sukurti visiškai naują įdomią išorę, kad ir betoniniam pilkam beveidžiam namui „miegamajame“ gyvenamųjų namų rajone. Rezultatas - įvairiapusė patirtis ir gerokas gyvenamosios aplinkos pagerinimas. Tai, be abejo, suteikia gyventojams džiaugsmo.

Pagerinamas patalpų mikroklimatas

Nepakankamai apšiltintų namų problema - šalčio skverbimasis per išorines atitvaras, dėl ko jos tampa drėgnos. Apšiltinus pastatą iš išorės sienos paviršiaus temperatūra, esant 20°C kambario temperatūrai, paprastai pakyla nuo 14°C iki 19°C. Taigi kambario temperatūra tampa pastovi, o mikroklimatas malonus.

Jokių šalčio tiltelių

Padengus pastato konstrukcijas iš išorės izoliacine medžiaga, visas namas tarsi „apvelkamas kailiniais“. Tai reiškia, kad išvengiama šalčio tiltelių ties aukštų perdengimais, sienomis tarp butų, langais ir durimis. Praktiškai tai reiškia, kad po išorinio apšiltinimo sutaupytas energijos kiekis yra iki 30 proc. didesnis nei po apšiltinimo iš vidaus.

Mitai apie pastatų atnaujinimą

Mitas Tiesa
Pokyčiai Lietuvoje nieko nelemia pasaulio mastu. Tyrimais įrodyta, kad daugelyje namų po renovacijos pavyksta sutaupyti mažiausiai 30-40 proc. energijos.
Pastato atnaujinimas – didelės išlaidos gyventojams, kurios neatsiperka. Studijos įrodė, kad šios investicijos mažesnės už išlaidas, kurių pareikalauja ne renovuotuose namuose nuolat augančios sąskaitos už šildymą.
Kitose šalyse gyvenamųjų namų atnaujinimo klausimas jau seniai išspręstas. Pastatų atnaujinimas tampa viena pagrindinių Europos valstybių strateginių krypčių.
Renovacija neturi nieko bendra su ekologinėmis problemomis. Pastatų atnaujinimas padeda mažinti šalies CO2 suvartojimo rodiklius.
Renkantis medžiagas, svarbiausia – sutaupyti. Paprastai pastatus renovuoti reikia kas 30-40 metų, tačiau, pasirinkus nekokybiškas medžiagas, darbus tenka kartoti kur kas anksčiau.
Renovacija nesusijusi su gaisro pavojumi. Jeigu renovacijos metu pasirenkamos ir naudojamos degios izoliacinės medžiagos bei nepaisoma darbų technologijų, atsiranda tikimybė, kad net menkiausio gaisro atveju daugiabutyje ugnis gali žaibiškai išplisti

Akmens stiprybės

Sužinokite daugiau apie unikalias akmens savybes, kurios perteikiamos mūsų gaminiuose.