Susidėvėjusios pastato atitvarinės konstrukcijos, sienos, kurioms reikalingas remontas, nepakankama šilumos izoliacija, aukštos šildymo kainos ar drėkstančios sienos - tai gana įprastos problemos daugeliui gyventojų. Todėl jų noras pagerinti gyvenimo sąlygas ir komfortą tiek namo viduje, tiek ir išvaizdą iš išorės yra bendras tikslas, kuris gali būti pasiektas, atlikus kompleksinį pastato atnaujinimą (modernizaciją). Per pastaruosius kelis metus pastatų atnaujinimas darosi vis populiaresnis. Ypač tai aktualu, kai kalbame apie daugiaaukščius stambiaplokščius pastatus, tačiau tinka ir ankščiau statybų individualių namų atveju.
Sprendimas su daugeliu privalumų
Geriausias sprendimas - pastato išorės konstrukcijų šiltinimas. Pastato konstrukcijų irimo procesas sustabdomas, o apšiltinimas ir naujas fasadas sukuria „klimato sargą“, kuris saugo nuo tolesnio neigiamo atmosferinių veiksnių poveikio.
Sustabdoma žala pastatui
Kadangi dažniausiai pastatų konstrukcijos (pavyzdžiui sienos) yra susidėvėjusios ir jau pradėjusios irti, pastato apšiltinimas iš išorės apsaugo esamas sienų paviršių nuo kenksmingų temperatūros svyravimų ir šalčio erozijos. Po apšiltinimo šie reiškiniai nebeturi tiesioginio poveikio pastato konstrukcijoms ir išvengiama tolesnio irimo.
Taupoma energija
Papildomai apšiltinę pastatą iš išorės sutaupome daug šilumos. Pavyzdžiui: senos statybos daugiabučio namo sienas pastatytas iš 510 mm storio pilnavidurių plytų mūro (kurių varža R=0.68 (m2K)/W)), apšiltinę 160 mm storio ROCKWOOL FRONTROCK MAX E fasadinėmis plokštėmis, pasieksime sienos varžą R=4,89 (m2K)/W). Tuomet 1 m2 apšiltintos sienos per vieną šildymo sezoną sutaupo apie 10,45 €/m2 šilumos energijos (kurios kaina Vilniuje 2012 m. vasario mėn. sudarė 0,086 €/kWh)..
Patalpų tūris nesumažėja
Jeigu apšiltinama iš išorės, vidaus patalpų erdvė, kitaip nei apšiltinant iš vidaus, lieka nepakitusi.
Visi darbai vykdomi iš lauko
Išorinis pastato apšiltinimas užtikrina, kad gyvenimas namuose gali vykti kaip ir iki tol, netrukdomas darbų. Tuo tarpu apšiltinant iš vidaus darbininkai turi perkelti elektros įrangą, vamzdžius ir radiatorius ir, žinoma, atlikti visus apšiltinimo darbus patalpose.
Gyvenamoji aplinka
Apšiltinimas iš išorės suteikia pakankamai galimybių pagerinti namo architektūrinę išvaizdą: nesvarbu, ar norite išlaikyti originalią, ar sukurti visiškai naują įdomią išorę, kad ir betoniniam pilkam beveidžiam namui „miegamajame“ gyvenamųjų namų rajone. Rezultatas - įvairiapusė patirtis ir gerokas gyvenamosios aplinkos pagerinimas. Tai, be abejo, suteikia gyventojams džiaugsmo.
Pagerinamas patalpų mikroklimatas
Nepakankamai apšiltintų namų problema - šalčio skverbimasis per išorines atitvaras, dėl ko jos tampa drėgnos. Apšiltinus pastatą iš išorės sienos paviršiaus temperatūra, esant 20°C kambario temperatūrai, paprastai pakyla nuo 14°C iki 19°C. Taigi kambario temperatūra tampa pastovi, o mikroklimatas malonus.
Jokių šalčio tiltelių
Padengus pastato konstrukcijas iš išorės izoliacine medžiaga, visas namas tarsi „apvelkamas kailiniais“. Tai reiškia, kad išvengiama šalčio tiltelių ties aukštų perdengimais, sienomis tarp butų, langais ir durimis. Praktiškai tai reiškia, kad po išorinio apšiltinimo sutaupytas energijos kiekis yra iki 30 proc. didesnis nei po apšiltinimo iš vidaus.
