Akmens vata kaip ir bet kuris kitas statybos produktas turi nemažai specifinių savybių, panaudojimo ypatumų bei įvairių techninių niuansų, todėl visko paprastai ir trumpai aprašyti apie akmens vatos gaminius neįmanoma. Daug įvairios naudingos ir praktiškos informacijos ieškokite mūsų puslapyje, o šioje skiltyje mes pateikiame dažniausiai užduodamus klausimus gautus iš klientų, statybininkų ir kitų asmenų besidominčių mūsų produkcija.

Prieš užduodami klausimus, pasitikrinkite, galbūt rasite atsakymus šiame puslapyje. Dažniausiai užduodami klausimai kategorizuoti pagal jų specifiką: bendroji informacija, šiltinimo klausimai, garso ar priešgaisrinė izoliacija, panaudojimas ir pan.

Jei atsakymai nėra pakankamai išsamūs ar neradote jus dominančios temos parašykite mums užpildydami puslapio apačioje esančią formą. Pasistengsime kuo skubiau ir kuo išsamiau atsakyti į jūsų užklausą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kategorijos

Bendroji informacija

Kas yra ROCKWOOL izoliacinės medžiagos?

Tai izoliacija iš akmens vatos. Ji gaunama iš gausių vulkaninių uolienų telkinių, kurie išlydomi lydkrosnėje, primenančioje valdomą žmogaus sukurtą ugnikalnį. Kai ištirpinta lava išteka iš krosnies, ji išplaušinama, apdorojama hidrofobizatoriais ir rišikliais. Gamybos proceso metu suformuotas pluoštas supjaunamas arba iš jo gaminami įvairaus pavidalo gaminiai (dembliai, kevalai). ROCKWOOL akmens vata yra neorganinio pobūdžio ir idealiai tinka šilumos, priešgaisrinei ir garso izoliacijai, kuri panaudojama skirtinguose, labai įvairios paskirties pastatuose, inžinerinių įrenginių ir sistemų izoliavime.

Ar akmens vata yra laidi vandens garams?

ROCKWOOL akmens vata yra labai akyta, atvirų susisiekiančių porų struktūros medžiaga, kurią sudaro persipynęs diabazo ar bazalto uolienos pluoštas su oro tarpais, todėl akmens vata yra labai laidi vandens garams (jos garinė varža yra tokia pat kaip ir oro). Tai viena iš išskirtinių ROCKWOOL akmens vatos savybių, nes tokiomis šiltinimo medžiagomis izoliuoti pastatai “kvėpuoja” ir užtikrina gerą patalpų mikroklimatą. Dauguma polimerinių izoliacinių medžiagų dėl savo vidinės struktūros blogai praleidžia vandens garus. Taigi, šiais gaminiais izoliuotos atitvaros pasižymi didele garine varža, todėl nesant pakankamam patalpų vėdinimui gali patalpose kauptis drėgmė. Priešingai nei apšiltinus su ROCKWOOL akmens vatos gaminiais.

CE ženklinimas: Ką simbolizuoja CE ženklas?

CE yra Europos Bendrijos ženklas, kuris pažymi, kad gaminys atitinka Europos standartų reikalavimus, kurie surašyti kaip atitikimo Europos direktyvoms priemonė. Statybų sektoriui taikomas Statybos produktų reglamentas Nr. 305/2011. Standartas ypač reikalingas kaip priemonė parodyti atitikimą esminiams SPD reikalavimams.

Pastaba: Esminiai reikalavimai - tai mechaninis atsparumas ir pastovumas, gaisrinė sauga, higienos, sveikatos ir aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas.

Ar turite parengę ROCKWOOL gaminių saugos duomenų lapą (SDL)?

Pagal Europos Reglamentą Nr. 1907/2006 (REACH) dėl cheminių medžiagų registracijos (patvirtinta 2007 m. birželio 1 d.) saugos duomenų lapai yra privalomi tik pavojingoms medžiagoms ir mišiniams/preparatams. Mineralinės (akmens) vatos produktai (plokštės arba dembliai) pagal REACH galiojančius reikalavimus nėra priskiriami pavojingoms medžiagoms, todėl pagal galiojančius reglamentus saugos duomenų lapas nėra privalomas. Nepaisant to, ROCKWOOL įmonė nusprendė savo klientams pateikti informaciją, kuri reikalinga saugiam mineralinės (akmens) vatos produktų naudojimui ir išleido medžiagos saugaus naudojimo instrukciją.

Koks ROCKWOOL naudojimo poveikis/nauda aplinkai?

Natūrali gamtinė medžiaga - uoliena, naudojama ROCKWOOL gamyboje, yra gausus žaliavų šaltinis. Gamybos proceso bei gaminių realizavimo metu itin rūpinamasi, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai. ROCKWOOL įmonė atidžiai tikrina gamybos procesą, siekdama užtikrinti, kad bet kokių medžiagų išsiskyrimas neviršytų nustatytų normų. ROCKWOOL grupės politika yra laikytis aplinkosaugos standartų labiau nei reglamentuoja šalies arba vietiniai reikalavimai. Lyginant su visomis pagamintomis izoliacijomis, ROCKWOOL tikriausiai turi mažiausias energijos sąnaudas gamybai. 1 m2 ROCKWOOL gamybos aplinkosauginė grąža skiriasi priklausomai nuo produkto paskirties, tačiau paprastai šis skaičius yra lygus apie  100-300 prie 1 sienų izoliacijos sistemose ir yra kur kas didesnis karštų pramoninių vamzdžių ir technologijų izoliacijoje - paprastai virš 10,000 prie 1. Energijos taupymas yra tiesiogiai proporcingas naudojamos izoliacijos storiui. Pastogės 1 m2, 150 mm storio, izoliacijos apšiltimas siejamas su apytiksliai 65 MJ (megadžauliais) energijos vienkartinėmis sąnaudomis, tačiau kasmet padeda sutaupyti apie 350 MJ. Tinkamai izoliavus vieno aukšto namo 100 m² palėpę, per 50 metų sutaupoma virš 1.8 milijonų MG. Panašiai vienas bėginis metras 130 mm ROCKWOOL vamzdžio kevalo ant 273 mm skersmens vamzdžio, esant 450 °C darbinei temperatūrai, paprastai per vienerius eksploatavimo metus padeda sutaupyti apie 460,000 MJ lyginant su vienkartinėmis 300 MJ instaliavimo energijos sąnaudomis.

Kokios yra perdirbamos ROCKWOOL produkcijos atliekos?

Gamybos procese perdirbamos ne tik ROCKWOOL atraižos, kitos ROCKWOOL gamybos atliekos bei grąžinti iš statybų ROCKWOOL gaminiai, bet ir panaudojami atidžiai atrinkti kitų pramonės šakų šalutiniai produktai. 1500 ºC ROCKWOOL gamybos krosnis puikiai pritaikyta grynų žaliavų, kaip antai uoliena ar kuras, pakeitimui panašios cheminės sudėties atliekomis. Šios perdirbtos ar pakartotinai panaudotos medžiagos sudaro daugiau nei 50% pagamintos ROCKWOOL produkcijos svorio. ROCKWOOL gaminių „perdirbamumas“ akivaizdžiai skiriasi nuo kai kurių kitų izoliacijos medžiagų perdirbimo galimybių.

Kas atsitinka sudrėkus akmens vatai?

Lietuje pabuvusi ROCKWOOL akmens vata gali atrodyti šlapia, bet iš tikrųjų sušlampa tik keli paviršiaus milimetrai. Impregnuota ROCKWOOL akmens vata yra vandens neįgerianti, nors ir akyta medžiaga. Vis dėlto, ji įgeria vandenį, kai vanduo jėga stumiamas į vatą. Kai spaudimas pašalinamas, vanduo išgaruoja ir medžiaga vėl tampa sausa, atgaudama savo pradines izoliacines savybes.

Todėl jei taip atsitiko, kad akmens vata buvo paveikta vandens tai prieš tęsiant apdailos darbus turi būti jai leidžiama natūraliai išdžiūti, ir tada jos pradinės savybės atgaunamos su sąlyga, kad:

  • drėgnas gaminys nebuvo pernelyg stipriai suspaustas ar kaip nors kitaip mechaniškai pažeistas;

  • gaminys nepaveiktas cheminėmis medžiagomis bei neapgadintas dėl cheminių medžiagų, esančių vandens sudėtyje poveikio.

Kaip ilgai džiūna akmens vata?

Džiūvimo proceso trukmė priklauso nuo sugerto vandens kiekio gaminyje bei vėdinimo intensyvumo, temperatūros ir atmosferos drėgmės. Kadangi šios sąlygos gali skirtis, neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek laiko reikia gaminiui visiškai išdžiūti.

Šiltinimo klausimai

Kodėl nepatartina šiltinti namą iš vidaus?

Šiltinimo iš vidaus būdas turi keletą didelių trūkumų:

  • Pažeidžiama taisyklė, teigianti, kad sluoksnių laidumas garams daugiasluoksnėje konstrukcijoje turi didėti iš vidaus į išorę. Siekiant išvengti termoizoliacijos veikimo drėgmės sąlygomis, iš vidinės jos pusės būtina panaudoti garus izoliuojantį sluoksnį. Jeigu nėra priverstinės ventiliacijos, drėgmė gali pradėti kauptis izoliuojančiame sluoksnyje, kas savo ruoštu sąlygoja pelėsio ir grybelio atsiradimą vidiniame sluoksnyje;
  • Tokiu būdu apšiltinant namą, laikanti siena neapsaugoma nuo išorinio aplinkos poveikio, o būtent temperatūros svyravimų, t.y apšiltinta siena praranda savo pranašumą  - didelį ilgaamžiškumą.
Koks ROCKWOOL gaminių šilumos izoliacinis efektyvumas?

Termoizoliacijos efektyvumą apibūdina šilumos laidumo koeficientas. Jo pagrindu apskaičiuojamas būtinas šiltinimo medžiagos storis. Medžiagų iš akmens vatos šilumos laidumo koeficientai laikomi vienais geriausių savo kategorijoje (0.033-0.045 W/mK). Pavyzdžiui pagal savo termoizoliacines savybes 5 cm storio plokštė SUPERROCK prilyginama 100 cm plytų mūro sluoksniui. Tai reiškia, kad ROCKWOOL termoizoliacija gerai saugo šilumą - žiemą ir vėsą - vasarą.

Koks ROCKWOOL gaminių tankis?

Nėra vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą. ROCKWOOL gaminiai turi labai plačią paskirtį, todėl reikalingas skirtingas tankis, kuris išgaunamas gamybos proceso metu. Geriausiai žinomas ROCKWOOL gaminys yra SUPERROCK, ­nedidelio tankio (38 kg/m³) medžiaga, paprastai naudojama atitvarų šiluminei izoliacijai, kurios neveikia eksploatacinės apkrovos. Kitame tankio skalės gale yra didelio tankio (daugiau nei 1000 kg/m³) presuotų ROCKWOOL plokščių sistema, skirta pastatų apdailai. Platus ROCKWOOL gaminių asortimentas apima tokius gaminius, kaip dembliai, plokštės, dvitankės plokštės, kevalai ir techninė vata, kurie siūlomi skirtingo tankio ir storio, labiausiai atitinkančio konkrečią paskirtį.

Kaip tinkamai išsirinkti efektyvias termoizoliacines medžiagas?

Termoizoliacinių medžiagų šilumos izoliacines savybes apibūdina šilumos laidumo koeficientas λ (lambda), matuojamas W/mK. Tai dydis, nurodantis medžiagos pralaidumą šilumai. Jis nusako koks šilumos srautas (W) pereina per 1 m storio ir 1 m² ploto vienalytės medžiagos sienelę, kai temperatūrų tarp šios sienelės priešingų paviršių skirtumas yra lygus 1 K (ar 1°C). Termoizoliacinių medžiagų techniniuose aprašymuose nurodomas, laboratorijoje nustatytas orasausės medžiagos šilumos laidumo koeficientas λ10 arba (ir) deklaruojamas medžiagos šilumos laidumo koeficientas λD. Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo medžiaga geriau izoliuoja šilumą. Tačiau svarbesnis yra skaičiuojamasis (projektinis) šilumos laidumo koeficientas λds. Jis nustatomas atsižvelgiant į medžiagos savybes eksploatavimo sąlygomis (įvertinant ir papildomus pataisos koeficientus (įdrėkio) priklausančius nuo naudojamų medžiagų struktūros, savybių bei pačios atitvaros konstrukcijos ir jos įrengimo).

Be abejonės, renkantis termoizoliacines medžiagas, reikia įvertinti ir jų kainą. Dažnai medžiagos pasižyminčios geresnėmis šilumos izoliacinėmis savybėmis (t.y. konstrukcijoje tokių medžiagų sluoksnis taip pat bus mažesnio storio) yra brangesnės. Taigi renkantis labai svarbu įvertinti ir tai, kad esant nedideliam šilumos izoliacijos sluoksnio storiui, nereikės papildomai prikalamais tašeliais didinti gegnių aukščio arba tokios medienos poreikis bus žymiai mažesnis, nei pasirinkus storesnį kitokios (t.y. pigesnės) izoliacijos sluoksnį.

Kokios reikalaujamos atitvarų U vertės A+ energinės klasės gyvenamos paskirties pastatams ir koks reikalingas termoizoliacinio sluoksnio storis?

Pastatų normines šilumines varžas nustato statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiuo metu gyvenamųjų pastatų atitvarų A+ klasės norminės šilumos perdavimo koeficiento vertės yra tokios: sienoms UN ≤ 0,13 (W/m²K); grindims ir perdangoms virš nešildomų rūsių (pogrindžių) UN ≤ 0,14 (W/m²K); stogams bei perdangoms, kurios ribojasi su išore UN ≤ 0,12 (W/m²K).

Pateikti tikslius akmens vatos gaminių storius atitinkančius A+ klasės normines varžas pastato atitvaroms yra sudėtinga, kadangi norint tiksliai apskaičiuoti storius reikia žinoti atitvarų konstrukcijas, sluoksnius bei atsižvelgti į naudojamų medžiagų savybes eksploatavimo sąlygomis (įvertinant ir papildomus pataisos koeficientus (įdrėkio) priklausančius nuo naudojamų medžiagų struktūros, savybių bei pačios atitvaros konstrukcijos ir jos įrengimo).

Kas yra „šilumos tiltelis“?

„Šilumos tiltelis“ (dažnai dar vadinamas ir „šalčio tilteliu“) susidaro tuomet, kai izoliacinį sluoksnį kertą bet koks šilumai laidesnės medžiagos intarpas, per kurį pereinantis šilumos srautas yra didesnis negu šalia esančių medžiagų. Dažniausiai toks „tiltelis“ atsiranda dėl tvirtinimo būdo, pvz.: kai termoizoliacinė medžiaga yra patalpinta tarp medinių ar plieninių karkaso elementų arba termoizoliacinė medžiaga tam tikro storio metalinėmis jungtimis (pvz.: kaiščiais, smeigėmis) tvirtinama prie konstrukcijos. Taip pat „šilumos tiltelis“ gali atsirasti susidarant tarpams dėl termoizoliacinės medžiagos susitraukimo arba dėl prasto izoliacijos sluoksnių sutvirtinimo ar montavimo.

Skaičiuojant termoizoliacinės medžiagos sluoksnio projektinį šilumos laidumo koeficientą turi būti įvertinama karkaso elementų arba jungčių įtaka šio sluoksnio šilumos laidumui bei atitvaros šilumos perdavimo koeficiento vertei.

Kaip ilgai tarnauja ROCKWOOL termoizoliaciniai gaminiai?

Iki šiol nėra oficialiai pripažintų metodų, kaip nustatyti pluoštinių termoizoliacinių medžiagų ilgaamžiškumą, išreikštą galimais eksploatavimo metais. Vis dėlto ROCKWOOL įmonė naudoja vidinę vertinimo metodiką, nustatant akmens vatos plokščių tinkamumą jų eksploatavimo statybų konstrukcijose atžvilgiu. Be to, atliekamas faktinis stebėjimas, kaip „elgiasi“ apšiltinimo medžiaga, pradedant nuo pirmosios ROCKWOOL ženklu pažymėtų gaminių partijos (nuo 1937 metų).

Tai suteikia galimybę teigti, kad ROCKWOOL akmens vatos gaminių tarnavimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip penkiasdešimt metų su sąlyga, kad laikomasi gamintojo rekomendacijų, susijusių su eksploatavimo sąlygomis.

Kuo ROCKWOOL akmens vata išsiskiria nuo kitų termoizoliacinių medžiagų?

Akmens vata yra gaminama iš uolienų, todėl yra natūrali ir ilgaamžė medžiaga. Visų ROCKWOOL gaminių struktūrą sudaro persipynęs diabazo ar bazalto uolienų pluoštas su oro tarpais, todėl akmens vata pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis. Dėl ypatingos pluoštų struktūros (gaminyje didžioji pluošto dalis orientuota viena kryptimi, o kita – statmena jai)  akmens vatos yra stabili, elastinga bei prisitaikanti prie įvairių konstrukcijų matmenų. Be to tokios struktūros medžiaga gerai sugeria garso bangas. Didelio tankio akmens vatos gaminiai sugeba gerai išlaikanti apkrovas.

ROCKWOOL akmens vata yra priskiriama aukščiausiai, t.y. saugumo požiūriu geriausiai A1 degumo klasei, o akmens vatos pluoštas gali išbūti neišsilydęs esant 1000°C temperatūrai. Gaisro atveju ROCKWOOL akmens vatos sluoksnis pakankamai gerai apsaugo degias medžiagas ir kitoje jos pusėje esančias konstrukcijas nuo ugnies. Kadangi ROCKWOOL akmens vatos pluoštas yra ypatingai atsparus temperatūros svyravimams, akmens vatą galima naudoti labai aukštoje temperatūroje.

Dauguma polimerinių izoliacinių medžiagų dėl savo vidinės struktūros blogai praleidžia vandens garus. Taigi, šiais gaminiais izoliuotos atitvaros pasižymi didele garine varža, todėl nesant pakankamam patalpų vėdinimui gali kauptis drėgmė. ROCKWOOL akmens vata yra laidi vandens garams (jos garinė varža yra tokia pat kaip ir oro), todėl akmens vata izoliuoti pastatai “kvėpuoja” ir užtikrina gerą patalpų mikroklimatą.

Kodėl pastatus rekomenduojama šiltinti iš išorės?

Apšiltinimas iš išorės turi daug privalumų:

  • Sustabdoma žala pastatui: kadangi dažniausiai pastatų sienų konstrukcijos yra susidėvėjusios ir jau pradėjusios irti, pastato apšiltinimas iš išorės apsaugos esamas sienų konstrukcijas nuo kenksmingų temperatūrinių svyravimų ir šalčio erozijos. Po apšiltinimo šie reiškiniai nebeturi tiesioginio poveikio pastato konstrukcijoms ir tolesnis irimas išvengiamas.
  • Taupoma energija: apšiltinę pastatą iš išorės ir renovavę jį sutaupome daug šilumos. Pvz., uždėję 100 mm storio ROCKWOOL fasado plokštes ant 350 mm pilnavidurių plytų mūro sienos, per metus sutaupome apie 12 litrų skysto kuro 1 m².
  • Patalpų tūris nesumažėja: jeigu apšiltinama iš išorės, vidaus patalpų erdvė, kitaip nei apšiltinant iš vidaus, lieka nepakitusi.
  • Visi darbai vykdomi iš lauko: išorinis pastato apšiltinimas iš lauko, todėl mažiausiai trukdomi gyventojai. Tuo tarpu apšiltinant iš vidaus darbininkai turi perkelti elektros įrangą, vamzdžius ir radiatorius ir, žinoma, atlikti visus apšiltinimo darbus patalpose.
  • Gyvenamoji aplinka: apšiltinimas iš išorės suteikia pakankamai galimybių pagerinti namo architektūrinę išvaizdą.
  • Pagerinamas patalpų mikroklimatas: nepakankamai apšiltintų namų problema – šalčio prasiskverbimas per išorines sienas, dėl ko jos tampa drėgnos. Apšiltinus pastatą iš išorės, sienos paviršiaus temperatūra, esant 20°C kambario temperatūrai, paprastai pakyla nuo 14°C iki 19°C. Taigi kambario temperatūra tampa pastovi, o mikroklimatas malonus.
  • Jokių šilumos (šalčio) tiltelių: padengus namo sienas iš išorės izoliacine medžiaga, visas namas tarsi “apvelkamas kailiniais”. Tai reiškia, kad išvengiama šilumos (šalčio) tiltelių ties aukštų perdengimais, balkonais, sienomis tarp butų, langais ir durimis.

Praktiškai tai reiškia, kad po išorinio apšiltinimo sutaupytas energijos kiekis yra iki 30 proc. didesnis nei po apšiltinimo iš vidaus.

Garso izoliacija

Kaip sumažinti triukšmą, sklindantį iš kaimyninių patalpų?

Tai prikaluso nuo to, kokio tipo siena ar pertvara turi būti izoliuota nuo garso. Garso izoliacijos pagerinimai gali būti sudėtingi, tačiau ROCKWOOL siūlo keletą gaminių ir sistemų, kurios padeda sumažinti garso sklidimą per konstrukcijas. Smūgio ir ore sklindatys (atsispindintys ir besiskverbiantys) garsai priklausomai nuo dažnio diapazono sklinda įvairiais būdais ir veikia skirtingai. Sėkmingas ROCKWOOL garso izoliacijos veikimo principas - tai garso bangų sugėrimas. Kita vertus, kai kurių dažnių, tokių kaip eismo dundesys, mūsų gaminiai negali veiksmingai kontroliuoti.

ROCKSONIC SUPER plokštės sienoms ir pertvaroms efektyviai sumažina garso decibelų lygį (dB). Jos gali būti tvirtinamos ant sienų arba ant medinių rėmų atskirai nuo pagrindinės konstrukcijos, siekiant išvengti garso susijungimo galimybės. Grindų izoliavimui naudojamos STEPROCK PLUS izoliacinės plokštės, kurios pasižymi tiek šilumos, tiek akustinės izoliacijos savybėmis ir gali būti naudojama įvairios paskirties pastatuose.

Kokie reikalavimai šiuo metu Lietuvoje keliami garso izoliacijai naujos statybos namuose?

Pastatų akustinėmis klasėmis apibūdinama jų akustinė kokybė. Projektuotojai ir statybininkai pagal projektuojamo (statomo) pastato akustinio komforto klasę parenka apsaugos nuo triukšmo rodiklius ir priemones jiems įgyvendinti, o paprastiems vartotojams šios klasės - patogi priemonė, leidžianti įvertinti jų gyvenamo namo (buto, nuomojamo biuro ir pan.) akustinį komfortą, vienas iš rodiklių, apibūdinančių būsto kokybę. Taigi akustinio komforto klases galima vadinti produkto kokybės rodikliu.

Gyvenamieji pastatai klasifikuojami į penkias klases (nuo A iki E) pagal subjektyvią gyventojų jauseną: A aukščiausios klasės pastatuose daugiau kaip 90 proc. gyventojų akustinio komforto lygį vertina kaip labai gerą ar gerą; B klasės taip vertins jau tik 70-85 proc. gyventojų ir daugiau kaip 10 proc. gyventojų komforto lygį įvertins kaip blogą ir t.t. Pavyzdžiui, A klasės pastatuose numatomas didžiausias sienų orinio garso izoliavimo rodiklis, čia geriausiai nuo smūginio garso bus izoliuotos ir perdangos. Šiuo metu galioja reikalavimas, kad turi būti C garso klasės, t.y. užtikrinti patenkinamą akustinio komforto lygį.

Ar ROCKWOOL gaminiai gali būti naudojami garso izoliacijai?

Be gerų šiluminių – techninių savybių (puikios šilumos bei priešgaisrinės izoliacijos) ROCKWOOL akmens vatos gaminiai užtikrina gerą akustinę kontrolę plačiame garso dažnių diapazone. ROCKWOOL akmens vatą sudaro persipynęs diabazo ar bazalto uolienų pluoštas su oro tarpais. Tokios struktūros medžiaga gerai sugeria garso bangas: efektyviai izoliuoja oru sklindantį ir perdangomis perduodamą smūgio garsą.

Kas tai yra orinio ir smūgio garso izoliacijos rodikliai?

Virpantieji kūnai skleidžia į aplinką bangas, kurios pasiekusios ausis, virpina jų būgnelius ir sukelia pojūtį, vadinamą garsu. O triukšmą galima įvardinti nepageidaujamu garsu. Ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis R’w (dB) nusako pastato atitvarų sugebėjimą silpninti ore sklindantį garsą. Kuo jis didesnis, tuo mažiau triukšmo prasiskverbia pro atitvarą. Smūgio garso izoliavimo rodiklis L’n,w (dB) nusako aukštų perdangos savybę sumažinti triukšmą, kuris susidaro vaikštant arba beldžiant į perdangą, pvz., žemiau esančioje patalpoje. Kuo mažesnis perdangos koeficientas L’n,w, tuo geriau ji izoliuoja smūgio garsą.

Garso sugertis – kas tai?

Mineralinės vatos gaminiams yra nustatomas ir deklaruojamas garso sugerties vienparametris įvertis αw. Ši savybė nusako, kaip gerai (ar blogai) tam tikra medžiaga sugeria garso energiją.

Koeficientas žymimas raide α ir yra apibrėžiamas santykiu tarp išsklaidytos ir praleistos garso energijos su krintančiąja garso energija. Tobulai garso bangas sugeriančios medžiagos garso sugerties koeficientas α = 1, o tobulai jas išsklaidančios ir praleidžiančios medžiagos garso sugerties koeficientas α = 0.

Kiekvienos medžiagos garso sugerties koeficientas priklauso nuo medžiagos storio, garso bangų dažnio (matuojamo hercais), taip pat nuo kampo, kuriuo garso bangos patenka į medžiagą.

Pateikiami keleto ROCKWOOL gaminių deklaruojamų garso sugerties koeficientų vertes:

  • 50 mm storio akustinės plokštės ROCKSONIC SUPER αw = 0,8;
  • 100 mm storio akustinės plokštės ROCKSONIC SUPER αw = 1,0;
  • 80 mm ir didesnio storio vėdinamų fasadų plokštės VENTIROCK PLUS αw = 1,0.                                                                                   
Kaip statybos darbų brokas gali pabloginti konstrukcijų garso izoliaciją?

Dažniausiai pasitaikančios klaidos bloginančios garso izoliaciją pastatuose:

  • lengvų karkasinės konstrukcijos pertvarų montavimas nenaudojant elastingų tarpinių arba jų pakeitimas tam visiškai netinkančiomis medžiagomis, tarpų neužpildymas akmens vata arba neteisingas akmens vatos montavimas paliekant plyšius (nesuglaudžiant plokščių);
  • kai „plūdriųjų (plaukiojančių)“ grindų danga ir visa konstrukcija standžiai sujungta su gretutinių sienų konstrukcija (grindų sluoksnius nuo sienų turi skirti elastinga tarpinė). Siūlės tarp sienos ir plytelėmis išklotų „plūdriųjų (plaukiojančių)“ grindų turi būti užpildytos elastingu hermetiku, o ne įprastu skiediniu – siūlių užpildu. Be to, patalpoje su „plūdriosiomis (plaukiojančiomis)“ grindimis reikia tinkamai pritvirtinti ir grindjuostes, kad jos nesiremtų į grindų dangą (tarp šios ir grindjuosčių turi būti nedidelis tarpelis).  
  • įrengiant medines grindis ant gulekšnių, po jais būtina pakloti elastingas tarpines, siekiant atskirti nuo tiesioginio jų sąlyčio;
  • visi praeinantys vamzdžiai ir ventiliacijos ortakiai nuo standžių pastato laikančiųjų konstrukcijų turi būti izoliuoti specialiomis elastingomis movomis. 
Kokios medžiagos tinka grindų smūgio garso izoliacijai?

Grindų konstrukcijų smūgio garso izoliacijai tinka elastingos, smūgio energiją sugeriančios ir amortizuojančios medžiagos, kurioms būdingas nedidelis dinaminis standumas – ne tik gumuoti ar specialių rūšių kamštinio medžio dembliai, bet paprasčiausios ir lengviausiai prieinamos – akmens vatos plokštės smūgio garso izoliacijai.

ROCKWOOL siūlo naudoti akmens vatos plokštes STEPROCK PLUS, kurių storis gali būti 20, 30, 40 arba 50 mm. Šios plokštės yra naudojamos šilumos ir garso izoliacijai betoninių grindų konstrukcijose įvairios paskirties pastatuose, kuriems nustatyti akustinių charakteristikų (oro ir smūgio garso izoliacijos) reikalavimai. STEPROCK PLUS plokštės klojamos įrengiant „plūdriąsias (plaukiojančias)“ grindis ant tarpaukštinių perdangų iš gelžbetoninių surenkamųjų kiaurymėtųjų ar monolitinių plokščių.

Ar ROCKWOOL turi atitikties dokumentą (techninį įvertinimą) perdangų garso izoliacijai?

Taip, turi. Tarpaukštinės perdangos smūgio garso izoliavimo sprendimas naudojant STEPROCK PLUS akmens vatos plokštes yra dokumentuotas nacionaliniu techniniu įvertinimu Nr. NTĮ-01-069:2020 atsižvelgiant į jo esmines charakteristikas. Tarpaukštinė perdanga su plūdriųjų grindų konstrukcija ir 20, 30 mm akmens vatos plokštėmis STEPROCK PLUS, įrengta ant gelžbetoninių surenkamų ar monolitinių plokščių - įvertinta akredituotų įstaigų ir tinkama naudoti priskiriant pastatus garso klasėms pagal perdangos ore sklindančio garso izoliacijos ir smūgio garso slėgio lygio rodiklius.

Ką daryti norint sumažinti triukšmą sklindanti iš viršutinio kaimyno buto?

Iš apačios izoliuoti perdangą nuo smūginio garso, kurį sukelia jūsų kaimynų žingsniai, skambinimas pianinu ar garso aparatūros kolonėlių vibracija, beveik neįmanoma. Tokia izoliacija turėtų pasirūpinti kaimynas, įsirengdamas „plūdriąsias (plaukiojančias)“ ir būtinai su nuo sienų tampriomis tarpinėmis atskirtas grindis savo bute.

Lubas izoliuoti verta tuo atveju, kai triukšmu, sklindančiu iš jums priklausančių patalpų, skundžiasi kaimynai arba kai jūs pats norite, kad šios patalpos būtų mažiau skambios (kad jose mažiau aidėtų). Efektyviausiai garsą sugers specialios kabamosios akustinės lubos, tačiau jos turi būti pakabintos ant elastingų laikiklių, įprastiniai, metaliniai laikikliai čia netiks. Norėtųsi pabrėžti, kad lubų paviršiaus apklijavimas garsą sugeriančiomis medžiagomis bus mažai efektyvus. Tačiau jei jūsų namo perdangos medinės, akmens vatos plokščių panaudojimas pakabinamųjų lubų izoliacijoje pasiteisins ir kaip efektyvi priešgaisrinė priemonė. 

Kodėl senos stambiaplokštės statybos namuose bloga garso izoliacija?

Stambiaplokščiuose namuose, ypač senesnės statybos, kenčiame nuo orinio garso, kuris sklinda oru per sienas ir sandūras tarp plokščių bei kiaurymes jose; o taip pat ir nuo smūginio garso, kuris sklinda gelžbetoninėmis konstrukcijomis ir vamzdynais. Pagrindinės blogos garso izoliacijos priežastys tokiuose pastatuose – standžios gelžbetoninių konstrukcijų jungtys, kiaurymės sienose ir perdangose (rozetės, ventiliavimo kanalai, plyšiai sienose bei perdangose). Vienas, iš efektyvesnių sprendimų, galintis pagerinti smūginio garso  izoliavimą, – „plūdriųjų (plaukiojančių)“ grindų įrengimas. Būtina elastingomis medžiagomis užtaisyti visus plyšius aplink vamzdžius, kartais padeda rozečių lizdų užkamšymas nedegia biria akmens vata.

Priešgaisrinė izoliacija

Kaip dėl priešgaisrinės plieninių konstrukcinių (sijų ir kolonų) apsaugos?

CONLIT sistema gali suteikti iki 4 valandų priešgaisrinę apsaugą plieno sijoms ir kolonoms. Jeigu svarbi išvaizda, CONLIT sistemą galima įrengti, suteikiant stačiakampę arba profiliuotą apsaugą 2, 3 ar 4 pusių neapsaugotam plienui.

Padengta stiklo audiniu, aliuminio folija arba be jokios dangos, reikiamoje vietoje ji gali būti priklijuojama arba fiksuojama smeigėmis. Taip tvarkingai užbaigiami konstrukciniai darbai, o prireikus gali būti atliekama apdaila. CONLIT plokštes lengva supjaustyti reikalinga forma, kas palengvina gaminio pritaikymą pagal poreikį.

Ar ROCKWOOL gaminiai yra saugūs degimo atžvilgiu?

Visi be dangos, padengti aliuminio folija ir stiklo pluoštu ROCKWOOL gaminiai yra nedegūs ir atitinka A1 gaisrinę klasifikaciją.

Kokioje temperatūroje ROCKWOOL gaminiai veiksmingi?

Ribinė ROCKWOOL izoliacijos temperatūra lygi 1000 ºC. ROCKWOOL produktų gamyboje naudojamas rišiklis, kuris yra atsparus temperatūrai iki 250 ºC. Kai kurie dengti gaminiai naudojami ir žemesnėse temperatūrose.

Ar ROCKWOOL gaminiai yra saugūs degimo atžvilgiu?

ROCKWOOL akmens vata yra atspari aukštesnei negu 1000°C temperatūrai, nes gaminama iš natūralios kilmės uolienų. Visi be dangos, padengti aliuminio folija ir stiklo pluoštu ROCKWOOL gaminiai atitinka A1 gaisrinę klasifikaciją, todėl pagal standartą LST EN 13501-1 priskiriami saugiausiai klasifikacijai, nes nedega, nesudaro tirštų dūmų ir degančiųjų dalelių.

Kaip apskaičiuoti reikiamą CONLIT plokščių storį plieninės kolonos ugniaatsparinimui?

Reikiamas CONLIT plokščių storis parenkamas atliekant skaičiavimus atsižvelgus į:

  • plieninės konstrukcijos skerspjūvio koeficiento Ap/V dydį (kuris gali būti nuo 46 iki 350 m-1);
  • plieno kritinę temperatūrą (kuri kinta 350–700 °C ribose);
  • reikiamą pasiekti konstrukcijos atsparumo ugniai klasę, esant reikalavimui tam tikrą laiko tarpą (15 – 240 min.) atlaikyti apkrovas gaisro metu.

Skaičiavimus galite atlikti ir naudojantis mūsų skaičiuokle FIREPRO.  Be to, ši programėlė leidžia jums pasirinkti tinkamą priešgaisrinę izoliaciją ortakiams ir vamzdžiams, plieninėms, betoninėms ir medinėms laikančiosioms konstrukcijoms, bei gelžbetoninėms luboms.

Ar CONLIT 150 sistema naudojama tik plieninių konstrukcijų apsaugai nuo ugnies?

Akmens vatos sistema CONLIT 150 yra naudojama ne tik įvairaus tipo ir skerspjūvio plieninių laikančiųjų konstrukcijų ir elementų - sijų ir kolonų, bet ir gelžbetoninių konstrukcijų (perdenginių, sienų, sijų ir kolonų) priešgaisrinei izoliacijai, bei kaip papildoma priešgaisrinė danga medinėms konstrukcijoms. Parinkus tinkamą izoliacinės CONLIT 150 sistemos storį - konstrukcijos nuo ugnies poveikio gali būti apsaugotos iki 240 minučių.

Kam naudojami klijai CONLIT GLUE?

Neatskiriamas CONLIT 150 sistemos komponentas yra klijai CONLIT GLUE. Tai specialūs klijai, pagaminti iš modifikuoto skysto stiklo ir kaolino (neorganinė ir nedegi medžiaga). Šie klijai naudojami plieninių ir gelžbetoninių konstrukcijų ugniaatsparinimo sistemų įrengimo metu. Izoliuojant plienines konstrukcijas CONLIT GLUE klijais įtvirtinamos tarp profilio lentynų plokštelės – kaiščiai (kurios išpjaunamos iš CONLIT 150 plokščių). O tada izoliacinės CONLIT 150 plokštės prie plieninių konstrukcijų klijuojamos klijais CONLIT GLUE prie jau ankščiau tarp profilio lentynų įtvirtintų plokštelių – kaiščių. Tuo tarpu CONLIT 150 plokštės prie izoliuojamų gelžbetoninių ar betoninių paviršių tvirtinamos metalinėmis smeigėmis, o klijai CONLIT GLUE naudojami tik sandūroms tarp plokščių sandarinti.

Ar ROCKWOOL turi gaminių tinkamų židinių izoliavimui?

Projektuojant ir įrengiant židinį privaloma laikytis šalyje galiojančių norminių aktų bei techninių dokumentų, susijusių su priešgaisriniais reikalavimais, efektyvios ventiliacijos įrengimu ir aišku, medžiagų naudojimu. ROCKWOOL turi karščiui atsparias specialiai židinių izoliacijai skirtas akmens vatos plokštes FIREROCK. Šių plokščių paskirtis yra apsaugoti apie židinį esančias konstrukcijas nuo aukštos temperatūros. FIREROCK plokštės taip pat saugo ir vidaus paviršius nuo ugniakuro bei dūmtraukio spinduliuojamos šilumos poveikio, neleidžia įkaisti išorinei židinio apdailai, padidina židinio išspinduliuojamos šilumos kiekį bei sumažina kuro sąnaudas. Plokštės FIREROCK iš vienos pusės padengtos aliuminio folija (aliuminiu dengta plokštės pusė turi būti atgręžta į židinio įdėklo (ugniakuro) karštąją pusę) atlaikančią +580°C maksimalią temperatūrą. FIREROCK plokštės klijuojamos universaliais aukštai temperatūrai atspariais klijais. Siūlės tarp plokščių sujungiamos ir apdailinamos taip pat aukštai temperatūrai atsparia lipnia juostele. Tarp plokštės ir židinio įdėklo (ugniakuro) paliekamas mažiausiai 40 mm oro tarpas. Įrengimo metu būtina laikytis visų židinio gamintojo reikalavimų.

Panaudojimas

Kur įrengiamas garų izoliacijos sluoksnis?

Garų izoliacijos sluoksnis visuomet įrengiamas iš šiltosios izoliacijos pusės. Šis sluoksnis leidžia kontroliuoti garų, išsiskiriančių į konstrukciją, patekimą.

Kur įrengiamas garų izoliacijos sluoksnis?

Garų izoliacijos sluoksnis visuomet įrengiamas iš šiltosios (vidinės) šilumą izoliuojančios medžiagos pusės. Šis sluoksnis turi užtikrinti konstrukcijos sandarumą ir neleisti į ją prasiskverbti iš patalpos vidaus vandens garams. Vykstant vandens garų difuzijai konstrukcijos viduje gali vykti drėgmės kondensacija, dėl kurios termoizoliacinės medžiagos praranda savo šilumą izoliuojančias savybes, bet ir atsiranda pelėsių augimo rizika ant paviršių. Dėl to į organines medžiagas, pvz., medį, gali įsimesti grybelis ar puvinys.

Garų izoliacija įrengiama dviem būdais:

  • glaudžiai prispaudžiant prie termoizoliacinio sluoksnio paviršiaus iš patalpos pusės;
  • tarp dviejų termoizoliacijos sluoksnių, tačiau šiuo atveju, privalu, kad termoizoliacijos sluoksnis esantis prieš garų izoliaciją (iš patalpos pusės) būtų mažiausiai tris kartus plonesnis nei termoizoliacijos sluoksnis už jos.

Klojant garų izoliaciją svarbu sandariai sujungti siūles, t.y. įrengti 100-150 mm pločio užlaidas, kurios tvirtai prispaudžiamos prie konstrukcijos arba suklijuojamos lipnia juostele.

Kaip išsirinkti garų izoliacines medžiagas?

Garų izoliacijai naudojamos mažai vandens garams laidžios medžiagos. Kaip medžiaga gerai sulaiko vandens garus nusako - sluoksnio garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis Sd. Gaminio vandens garų varžai lygiaverčio sluoksnio storis yra nejudančio oro sluoksnio storis, kurio vandens garų varža yra tokia pat kaip ir gaminio. Kuo Sd vertė didesnė tuo medžiaga geriau sulaiko (t.y. izoliuoja) vandens garus.

Pateikiame kai kurių gaminių garinei varžai lygiaverčių oro sluoksnių orientacines projektines vertes iš Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016:

  • bitumuotasis popierius 0,1 mm storio - Sd = 2 m;
  • polietileno plėvelė 0,15 mm storio - Sd = 50 m;
  • polietileno plėvelė 0,25 mm storio - Sd = 100 m;
  • aliuminio folija 0,05 mm storio - Sd = 1500 m.

Taigi matome, kad geriausiomis vandens garų izoliacinėmis savybėmis pasižymi aliuminio folija, nes turi didžiausią Sd vertę.

Vėjo izoliacija: kaip įrengiama ir kam reikalinga?

Vėjo izoliacija klojama iš atitvaros išorinės (šaltosios) pusės, ir ji turi patikimai prisispausti prie izoliacinio sluoksnio. Suformuotame oro tarpe turi būti užtikrintas oro judėjimas. Jei akmens vata apšiltintų, karkasinės konstrukcijos atitvarose, įrengiamas vėdinamas 2–5 cm oro tarpas, tai prieš termoizoliacinį sluoksnį yra būtina ir vėjo izoliacija iš tankesnės akmens vatos plokščių (VENTIROCK SUPER ar VENTIROCK PLUS) arba kitų garams laidžių medžiagų (plėvelių).

Tiek vėjo, tiek ir garo izoliacijai gali būti naudojamos tik tam skirtos medžiagos (plėvelės), o jų sandūros turi būti patikimai užsandarintos (perdengiant, suklijuojant).

Kokius akmens vatos gaminius rekomenduojate naudoti šlaitinio stogo šiltinimui?

Šlaitinio stogo šiltinimui yra naudojami nedidelio tankio minkšti ir/ar pusiau kieti akmens vatos gaminiai iš plataus mūsų asortimento. ROCKWOOL akmens vatos gaminiai yra universalūs, todėl tinka šiltinant ne tik sienas, bet ir šlaitinius stogus, perdangas po neeksploatuojamomis palėpėmis. Jie montuojami taip, kad jų tiesiogiai neveiktų mechaninės apkrovos arba nuo galimo mechaninio poveikio juos reikia atskirti standžiomis lakštinėmis medžiagomis ar standesnės akmens vatos plokštėmis (pvz., vėjo izoliacinėmis). Mes rekomenduojame naudoti universalias akmens vatos plokštes SUPERROCK, kurios taip pat naudojamos šiltinant palėpes, grindis, vėdinamus fasadus ar pertvaras.

SUPERROCK plokščių privalumai:

  • efektyvi šilumos izoliacija – deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas 0,035 W/mK;
  • pasižymi gera garso sugertimi – 50...99 mm storio plokščių garso sugertis 0,75, o virš 100 mm storio garso sugertis 1,0;
  • elastinga, patikimai priglunda prie konstrukcijų ir gerai užpildo tarpus;
  • standi ir nesukrentanti, nes plokščių vidutinis tankis 38 kg/m3;
  • nedega ir apsaugo kitas konstrukcijas, nes yra A1 degumo klasės.
Kaip teisingai karkasinėse konstrukcijose turi būti montuojamos akmens vatos plokštės?

Prieš montuojant, reikia patikrinti atstumą tarp karkaso elementų ir, atsižvelgiant į jį, pasirinkti akmens vatos plokštes. Nedidelio tankio minkštos ir/ar pusiau kietos akmens vatos plokštės gali būti dviejų pločių: 565 mm arba 610 mm, o matmenys tokie, kad nepjaustant juos galima montuoti į 550–600 mm pločio tarpus. Plokštės visada turi būti didesnės negu tarpas tarp karkaso elementų (maždaug 1–2 cm), jos turi patikimai priglusti prie karkaso elementų ir užpildyti visą ertmę, nepaliekant jokių plyšių ar tarpelių. Plokščių storį rekomenduojame parinkti tokį, kad pati plokštė būtų nežymiai apspausta, o prie karkaso elementų būtų išlaikytas nominalus storis (neužlenkiant kampų).