Kaip apibūdinti triukšmą ir kaip jį išmatuoti?
Triukšmą galima įvardinti nepageidaujamu garsu. Vertinant subjektyviai, garsas – tai žmogaus ausies jaučiami oro virpesiai. Vertinant objektyviai, garsas yra tam tikro intensyvumo (dar vadinamo garso stiprumu) ir tam tikro bangos ilgio (garso aukščio) virpesiai, kurių bangoms būdingas atitinkamas slėgis (garso slėgis). Virpantieji kūnai skleidžia į aplinką bangas, kurios pasiekusios ausis, virpina jų būgnelius ir sukelia pojūtį, vadinamą garsu. Tos bangos paprastai vadinamos garso bangomis.
Garso intensyvumas priklauso nuo slėgio lygio, kuris matuojamas decibelais (dB) ir išmatuojamas triukšmomačiu. Decibelų skalė sudaryta atsižvelgiant į tai, kaip garso intensyvumą bei aukštumą suvokia žmogus. Šios skalės matavimo vienetas - decibelas dB, pagal tai atitinkamai suderintos ir garso lygio matuoklių skalės. Garso aukštis arba dažnis išreiškiamas hercais, taigi garso dažnio matavimo vienetas – hercas (Hz)
Garso slėgio lygiai
Garso slėgio lygis – skleidžiamojo garso slėgio kvadrato ir pamatinio (atskaitos) garso slėgio kvadrato santykio dešimteriopas dešimtainis logaritmas:
L = 10 lg (p/p0)2
p0 = 20 mPa, garso slėgio slenkstinė reikšmė;
p - vidutinė kvadratinė garso slėgio reikšmė, Pa.
Yra priimta, kad girdimumo slenksčio garso intensyvumo ir garso slėgio lygis lygus 0 dB.
Garso lygiai
Garso lygis – garso slėgio lygis, koreguotas pagal A dažninę charakteristiką:
LA = 10 lg (pA/p0)2
p0= 20 mPa, garso slėgio slenkstinė reikšmė;
pA– koreguotas pagal A dažninę charakteristiką garso slėgis, Pa.
